Kodėl pasauliui gresia maisto produktų krizė

Pasak jo, problemos suvedė „Keturis maisto apokalipsės raitelius", kurie smogė vienu metu, todėl planetai iškilo reali maisto trūkumo grėsmė. Augalai maitinasi anglies dioksidu, todėl galima manyti, kad atmosferos prisotinimas juo augmenijai būtų naudingas.

Visgi realybė tokia, kad CO2 yra labiausiai pasaulyje išplitusios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, sulaikančios šilumą taip, kad daugeliui jautrių augalų kyla daugiau problemų nei jų išsprendžiama.

Dėl karščio daug sunkiau efektyviai auginti pasėlius, veisti gyvulius ar žuvis, kas išsamiai aprašyta naujoje Jungtinių Tautų ataskaitoje apie klimato kaitos keliamą grėsmę apsirūpinimo maistu saugumui.

Kuo karštesnė planeta, tuo didesnį spaudimą patiria žemės ūkis. Vos po kelių mėnesių galime pamatyti niūrų to įrodymą, nes pasaulinis maisto tiekimas sulauks keturgubo smūgio, teigia M.Gonglofas.

Pirmiausia JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pradėtas prekybos karas pakenkė Amerikos žemės ūkiui, padidindamas trąšų, traktorių ir kitų prekių kainas bei užverdamas žemės ūkio produktams užsienio rinkas. Konfliktas su Iranu tik pablogino ūkininkų padėtį, nes pakilo degalų ir trąšų kainos.

Prie to reikėtų pridėti dar vieną veiksnį - karštį. Remiantis JT ataskaita, daugelis pagrindinių žemės ūkio kultūrų, tokių kaip sojos pupelės, kviečiai ir kukurūzai, auga prastai, jeigu ilgą laiką aplinkos temperatūra išlieka aukštesnė nei +30 °C.

Gyvuliai kenčia, kai temperatūra ilgą laiką yra aukštesnė nei +25 °C. Ataskaitoje pažymima, jog kol kas nėra požymių, leidžiančių teigti, kad maistiniai augalai ar gyvūnai evoliucionavo ir geba geriau prisitaikyti prie karščių.

Karščio bangos jūrose daro žalą žuvims, jų buveinėms ir maisto šaltiniams, įskaitant koralinius rifus. 2018 ir 2019 m. karščio bangos Beringo jūroje pražudė 90 proc. ten gyvenusių snieginių krabų, todėl 2022 ir 2023 m. Aliaskoje buvo sustabdyta pramoninė krabų žvejyba.

Kylanti temperatūra neigiamai veikia vabzdžių populiacijas, silpnina apdulkintojus (apdulkintojai - bitės, kamanės, vapsvos, drugeliai ir vabalai yra gyvybiškai svarbūs ekosistemai ir maisto gamybai, nes apvaisina apie 75-85 proc. augalų rūšių) ir didindama kenkėjų, tokių kaip skėriai, kurie praėjusiais metais užklupo Kirgiziją, populiacijas.

Tai prisideda prie ligų plitimo, lemia dirvožemio džiūvimą ir sausrų paūmėjimą, didina miškų gaisrų riziką, tampa žemės ūkio darbuotojų ligų priežastimi, vardino specialistas.

Tokios nelaimės dažnai įvyksta vienu metu, taip paaštrindamos viena kitą. Vakarų JAV ir Aukštųjų lygumų regione viena karščiausių žiemų tapo vienos ploniausių sniego dangų per visą stebėjimų istoriją priežastimi.

„US Drought Monitor" duomenimis, dėl to pavasario sėjos laikotarpiu nuo sausros kenčia apie 70 proc. abiejų regionų teritorijos. Tai, tikėtina, lems maisto atsargų žmonėms ir galvijams mažėjimą. Jautienos kainos, kurios jau šoktelėjo dėl galvijų bandų mažėjimo JAV iki žemiausio lygio nuo 1951 m., tik pradėjo kilti.

Klimato atšilimas, kurį sukelia dėl žmonių veiklos išmetamas perteklinis anglies dioksido kiekis, ženkliai didina tokių karščių ir sausrų tikimybę. JT ataskaitoje teigiama, kad nuo ikipramoninės eros +1,4 °C pakilusi temperatūra lėmė 21 proc. sumažėjusį pasaulinį žemės ūkio produktyvumą.

Tai prilygsta septynerius metus augusio našumo praradimui ir reiškia, kad žmonija turi mažiau galimybių susidoroti su nenumatytomis nelaimėmis, tokiomis kaip karai.

„Klimato kaita didina gamybos sutrikimų tarp maistą eksportuojančių šalių tikimybę, o tai skatina abejones dėl to ar ateityje pavyks pasaulį aprūpinti maisto produktais", - rašo JT ataskaitos autoriai.

Ir taip pasiekiamas ketvirtasis šios „maisto apokalipsės" raitelis - El Ninjo, nurodo M.Gonglofas. Tai - neįprastas, necikliškas Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies vandenyno srovių pasikeitimas, dėl kurio susilpnėja ir visai sustoja šaltoji Humbolto srovė.

Taip atsitinka dėl vyraujančios vėjų krypties pasikeitimo, dėl kurio paprastai į vakarus stumiamas paviršinis jūros vanduo pradeda plūsti į rytus. Dabar mokslininkai prognozuoja, kad vėliau šiais metais susiformuos naujas El Ninjo reiškinys, ir daugėja ženklų, kad jis gali būti neįprastai stiprus.

Kai kuriems JAV regionams, kur dėl El Ninjo poveikio vasaros būna vėsesnės ir drėgnesnės, tai gali būti gera žinia. Bet to niekas negali garantuoti.

O štai kitiems pagrindiniams pasauliniams žemės ūkio regionams, kur El Ninjo dažnai lemia karštesnius ir sausesnius orus, tai gali tapti labai bloga žinia. Prie tokių priskirtina Brazilija.

JT ataskaitoje pažymima, kad 2023 ir 2024 m. dėl El Ninjo čia sustiprėjo karščio bangos ir sausros. Dėl to sojų pupelių ir kukurūzų derlius sumažėjo 10-20 proc. Kiaulės sulyso, o melžiamos karvės pradėjo duoti mažiau pieno.

Jūrinėse fermose išmirė lašišos. Miškų gaisrai apėmė dar didesnę Brazilijos teritorijos dalį. Kai kuriose stambiuose žemės ūkio regionuose ūkio darbininkai buvo priversti dirbti pavojingomis sąlygomis rekordiškai daug dienų.

Kai sausra Brazilijoje baigėsi, jos pasekmės buvo katastrofiškos. 2024 m. rudenį virš Brazilijos susiformavęs karščio kupolas sukėlė didžiulius potvynius šalies pietuose, per kuriuos žuvo 183 žmonės, 600 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Dėl jo žuvo 2 mln. t nenuskintų sojų pupelių ir buvo padaryta žala 600 tūkst. ha ganyklų.

El Ninjo poveikis vietiniams orams nėra vienodas ar nuspėjamas, tačiau juntamas jo trumpalaikis poveikis pasaulinei temperatūrai.

Mokslininkai prognozuoja, kad kitas reiškinys jau kitais metais sumuš karščio rekordus.

Naujoji karščio banga, kartu su karo sukeltu maisto trūkumu, paaštrins visas lokalias problemas, su kuriomis jau susiduria ūkininkai, todėl aprūpinimas maistu taps vis aktualesne problema Indijoje, Afrikoje ir kituose tankiai apgyvendintuose regionuose.

Klimatui toliau šylant, kylančios temperatūros poveikis žemės ūkiui augs geometrine progresija. Remiantis šeštąja Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita, ekstremalaus karščio intensyvumas, matomas aplinkos temperatūrai pakilus +1,5 °C, padvigubės sušilus iki +2 °C ir keturgubai padidės prie +3 °C.

Ilgainiui šiltėjantis klimatas gali palengvinti ūkininkavimą vėsesniuose šiauriniuose regionuose. Tačiau tai kelia bado grėsmę milijardams žmonių, gyvenančių tose pasaulio dalyse, kuriose žemės ūkis taps nebeįmanomas.

Kaip ir visos gyvos būtybės, šie žmonės patrauks ten, kur yra maisto, nesvarbu, laukiami jie ten ar ne.

Laimei, dar yra laiko išvengti blogiausių padarinių keičiant savo įpročius, dėl kurių išmetamas didžiulis CO2 kiekis, ir paruošti ūkius, ūkininkus bei visuomenę neišvengiamiems sukrėtimams.