Ukraina ir gauna ginklų, ir parduoda

„Kai kuriose gamybos srityse šiuo metu turime iki 50 proc. perteklių", - savo kalboje pabrėžė V.Zelenskis.

„Ukrainos ginklų eksportas taps realybe. Ukrainos kariuomenė visada turės teisę į pakankamą aprūpinimą pirmumo tvarka - ji paims tai, ko reikia, o likęs kiekis bus skirtas eksportui", - pridūrė prezidentas.

V.Zelenskis taip pat sakė, kad Ukraina jau bendradarbiauja su Artimųjų Rytų, Europos ir Kaukazo šalimis pagal specialią bendradarbiavimo programą, vadinamą „dronų sandoriais".

„Taip pat yra pateiktas pasiūlymas mūsų amerikiečių partneriams", - pridūrė jis.

Pagal šį sandorį galėtų būti eksportuojami nepilotuojamieji orlaiviai, gynybos sistemos ir kiti ginklų tipai, o tai taptų būdu pagerinti šalies finansinę padėtį.

„Dar kartą pakartosiu: sąlygos turi būti palankios Ukrainai, turi būti užtikrinta aiški priežiūra, o eksporto pajamos turi stiprinti Ukrainos gynybą. Būtent taip ir bus", - kalbėjo V. Zelenskis.

Nuo to laiko, kai prieš daugiau nei ketverius metus prasidėjo plataus masto rusų invazija, Ukraina smarkiai padidino ginklų gamybos apimtis.

Pernai Lietuvos Užsienio reikalų ministerija savo feisbuko paskyroje paskelbė: „Mes - išvien su Ukraina. Lietuva yra viena iš trijų didžiausių paramos teikėjų Ukrainai Europos Sąjungoje (pagal BVP dalį). Remiantis naujausiais Kylio Instituto duomenimis, Lietuva skiria 2,2 proc. BVP Ukrainos paramai.

Tai atspindinti mūsų tvirtą solidarumą su Ukraina kovoje už laisvę. Kylio Instituto analizė kiekybiškai įvertina ES vyriausybių teikiamą karinę, finansinę ir humanitarinę paramą Ukrainai nuo 2022 m. vasario mėnesio".

2024m. birželį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė, jog kasmetinė Lietuvos karinė parama Ukrainai negali būti mažesnė nei ketvirtadalis procento nuo BVP.

Prezidento Gitano Nausėdos tuometinis vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys po posėdžio pareiškė, kad tokios karinės paramos vertė sudarys maždaug 190 mln. eurų per metus.

Tų pačių metų birželį Briuselyje su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu susitikęs G.Nausėda informavo, jog bus pasirašytas dvišalis susitarimas dėl saugumo garantijų, kuriame bus numatytas ilgalaikis 0,25 proc. BVP Lietuvos paramos Ukrainai įsipareigojimas.

Pasak šalies vadovo, pastarasis dokumentas užtikrins ilgalaikę paramą Ukrainai, nepaisant to, kuri politinių pokyčių vienoje ar kitoje valstybėje.

Šių metų vasarį G.Nausėda ir V.Zelenskis pasirašė susitarimą, kuriuo numatyta Lietuvoje pradėti kariaujančiai šaliai skirtos gynybos sistemų įrangos gamybą. Apie tai Lietuvos prezidentūra paskelbė minint ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines.

„Šis susitarimas - ne tik pramoninis ar technologinis projektas, bet ir mūsų politinės valios bei strateginės partnerystės įrodymas. Stiprindami bendrą gynybos pajėgumų gamybą, mes stipriname ir Ukrainos gebėjimą atremti agresiją, ir visos Europos saugumą", - pranešime sakė Lietuvos prezidentas.

Susitarime akcentuota, jog dauguma Lietuvoje pagamintų gynybos sistemų ir pajėgumų pirmiausia bus skirta Ukrainos pajėgoms bei Lietuvos kariuomenės poreikiams. Taip pat pažymima, jog bendra gamyba padės Ukrainai atremti Rusijos agresiją.

Lietuva įsipareigojo sudaryti palankias sąlygas ir skatinti Ukrainos gynybos ir saugumo įmonių steigimą šalyje, įskaitant bendras įmones, partnerystes, bendros gamybos susitarimus ir kitas investicijų formas.

Susitarime taip pat pabrėžta, jog Lietuva toliau rems bendrus su Ukraina gynybos pramonės projektus, įgyvendindama ilgalaikį įsipareigojimą kasmet skirti 0,25 proc. šalies BVP paramą - šiemet tai sudarys 223 mln. eurų.

Kam tada Ukrainai reikalinga Lietuvos ir kitų šalių parama, jei ji pati ketina ginklus dėl jų pertekliaus eksportuoti? Saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius „Vakaro žinioms" sakė, kad tai - visai nesusiję dalykai.

„Ginklų reikia įvairių. Vienų gali gamintis daug, kitiems gaminti gal nėra sąlygų, todėl reikalinga parama jiems įsigyti. Tikrai nėra taip, kad Ukraina pardavinės ginkluotę, kurią įsigijo už gautą paramą. Nors Rusija tokią propagandą varo: esą gauna paramą, kurią perpardavinėja kažkam", - sakė I.Stankovičius.

Tai gal tada galima su ukrainiečiais užsiimti mainais? Jei jie turi tam tikros ginkluotės, kuri reikalinga Lietuvai ar kitai šaliai donorei, perteklių, gal geriau ją ne pardavinėtų, o duotų mainais už paramą?

„O kas sako, kad taip ir nėra? Gal taip ir yra, tačiau apie tai nekalbama. Šie dalykai, apie kuriuos kalbame, iš viso viešoje erdvėje neturėtų cirkuliuoti", - konstatavo I.Stankovičius.

Kitas saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius Ukrainos atžvilgiu kalbėjo griežčiau.

„Turint mintyje šios šalies korupcijos lygį, nieko negalima atmesti. Aišku, nereikia pamiršti, kad pasikeitė karo lauko struktūra, daug karinės technikos, kuri buvo plačiau naudojama, tapo mažai reikalinga, kai atsirado robototechnika... Todėl ji bus pardavinėjama.

Tačiau negalima atmesti, kad gali būti perpardavinėjama ir technika, nusipirkta už rėmėjų pinigus. Aišku, tai iš etikos pusės nebūtų priimtina. Kita vertus, ukrainiečiai yra įsitikinę, kad gina visą Europą, todėl gali elgtis bet kaip. Ukrainoje labai gaji nuostata, kad visi jiems skolingi", - teigė A.Butkevičius.