Prancūzai chroniškai nuodijasi kadmiu - šio kancerogeninio metalo kiekis jų organizmuose yra 3-4 kartus didesnis nei kitų Europos šalių gyventojų.
Remiantis nacionalinės maisto saugos agentūros ANSES ataskaita, beveik pusė šalies gyventojų yra paveikti normas viršijančiu kadmio kiekiu, o pagrindinis jo šaltinis yra maistas. Tyrimo rezultatus paskelbė „France 24".
Gydytojai skambina pavojaus varpais: kadmis, kuris klasifikuojamas kaip įrodytas kancerogenas ir toksiška, reprodukcinei sistemai kenkianti medžiaga, kaupiasi inkstuose, kepenyse, kasoje, plaučiuose ir kauluose.
Kardiologas Pjeras Suvė (Pierre Souvet), vadovaujantis Prancūzijos sveikatos ir aplinkos asociacijai, perspėja, kad metalo poveikis sukelia neurologinius ir reprodukcinius sutrikimus, lemia kaulų trapumą, didina širdies ir kraujagyslių ligų bei kasos ir plaučių vėžio rizikas.
Dar praėjusių metų birželį grupė prancūzų gydytojų išsiuntė laišką vyriausybei, pavadindami dabartinę situaciją „uždelsto veikimo bomba visuomenės sveikatai".
Masinio apsinuodijimo priežastis slypi žemės ūkyje. Prancūzijos ūkininkai dešimtmečius naudoja iš Maroko ir Tuniso importuojamas fosfatines trąšas, nors šiuose fosfatuose natūraliai gausu kadmio.
Kita vertus, šią sritį reglamentuojantys nacionaliniai teisės aktai pasirodė gerokai lojalesni nei europiniai: ES numato, kad trąšose leidžiamas kadmio kiekis gali siekti iki 60 mg/kg, kai Prancūzijoje ši norma yra iki 90 mg/kg, nors ANSES jau 15 metų rekomenduoja sumažinti ribą iki 20 mg/kg.
Prancūzijos žemės ūkio ministerija šį klausimą pradėjo svarstyti tik 2023 m., siūlydama tikslinius rodiklius pasiekti iki 2038 m., ką kritikai pavadino „nusikalstamu vėlavimu".
Įtakingos žemės ūkio profsąjungos FNSEA vadovas pabrėžė, kad galėtų pritarti griežtesniems apribojimams, bet tik tuo atveju, jei ūkininkams būtų pasiūlytos įperkamos alternatyvos.
Deputatas-ekologas ir ūkininkas Benua Bito (Benoit Bitot) teigia, kad tokios alternatyvos jau egzistuoja. Tai - mažiau nuo fosfatų priklausomi ūkininkavimo metodai, trąšų valymo technologijos ir mažiau kadmio turinčių fosfato tiekimas iš Suomijos ar Norvegijos.
Dar praėjusių metų gruodį B.Bito pateikė įstatymo projektą, kuriuo numatoma uždrausti naudoti trąšas, jeigu kadmio kiekis jose viršija 20 mg/kg, bet jis dar nebuvo svarstomas.
Krizės šaknys siekia kolonijinę praeitį. XX a. pradžioje Prancūzija pradėjo fosfatų gavybą Maroke, tuometiniame Prancūzijos protektorate. 1920 m. buvo įkurta OCP - šiandieninė pasaulinė fosfatinių trąšų eksporto lyderė.
Geopolitinė situacija ir prieigą prie rusiškų fosfatų nutraukęs karas Ukrainoje tik sustiprino Maroko įtaką.
Reaguodama į tai, Prancūzijos plėtros agentūra OCP suteikė 350 mln. eurų paskolą, kas netruko sulaukti kritikos dėl galimos rizikos aplinkai.
Agentūra gina savo sprendimą, cituodama OCP pareiškimus, kad į Europą tiekiamose trąšose dabar yra mažiau kadmio.
Tačiau ekspertai ir aplinkosaugos aktyvistai primygtinai tvirtina, kad būtina iš esmės peržiūrėti intensyvaus monokultūrinio žemės ūkio modelį, kadangi jame pirmenybė teikiama išskirtinai dideliam produktyvumui ir pelnui.