Ukraina veržiasi į ES: kas laukia jau esančių sąjungoje?

Tokios narystės siekia ir valstybės, jau turinčios oficialų kandidačių į ES statusą. Turkija, nuo 1999 m. tapusi kandidate į ES, derybas dėl įstojimo yra sustabdžiusi. Narystės toliau siekia kai kurios Balkanų šalys, Sakartvelas, Moldova, Ukraina.

Pastarosios prezidentas Volodymyras Zelenskis prognozuoja, kad Ukraina pilnai pasiruoš tapti ES nare 2027 metais. Kiek ši data tikėtina?

Ekonomistas, buvęs Europos parlamento narys Stasys JAKELIŪNAS kaip vieną reikšmingą veiksnį įvardijo tai, kad Ukrainai įstojus į ES, kitos ES šalys taptų jos donorėmis, o pati Ukraina būtų paramos gavėja.

„Tikriausiai padidėtų ES valstybių biudžetų deficitai, - svarstė S.Jakeliūnas. - Senjorams pensijoms būtų galima mažiau atidėti negu dabar. O ir dabar, nors „Sodros" biudžetas yra labai perteklinis, bet jo negalima išleisti didinant pensijas, nes spaudžia kitos išlaidos, kurios yra labai deficitinės, todėl tą deficitą padengia „Sodros" perteklius.

Senjorai dabar finansuoja Lietuvos gynybą, o ateityje visi ES šalių gyventojai finansuotų Ukrainą, kuri buvo ir, manau, kad liks korumpuota šalis. Ir Lietuvoje korupcija, mano vertinimu, kai įstojome į ES, taip pat padidėjo.

Visi norėjo ir nori tų ES pinigėlių. Ir kaip juos gauna, kaip juos naudoja, kaip su jais tvarkosi, gali sukelti ir korupcinių paskatų.

Tad vienas iš Ukrainos įstojimo į ES poveikių būtų europinės paramos sumažėjimas Lietuvai."

Kriminalinis aspektas

Pasiteiravus, kaip ukrainiečiai reaguotų į vakariečių kultūrines madas, pavyzdžiui, vienos lyties santuokas, S.Jakeliūnas atsakė, jog Ukraina oficialiai prisitaiko prie tų europinių madų, bet reali situacija yra kitokia, nes tai yra konservatyvi visuomenė. Ypač jos radikaliosios srovės.

Tačiau, anot S.Jakeliūno, jis atkreiptų dėmesį į kitą reikšmingą veiksnį. Mat Ukrainoje yra susikaupę begalė ginkluotės - ir tos oficialiai tiekiamos, ir neoficialiai. Tai atsivėrus sienoms su ES, ta ginkluotė galėtų sukelti kriminalinių problemų.

Tai būtų dar vienas poveikis ES - kai kurie dabartinės Ukrainos valdžios sankcionuoti apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad ta kriminalų baimė gali būti viena iš priežasčių dėl ko Ukraina gali būti apskritai nepriimta į ES. Todėl baimė dėl kriminalinio elemento galimo siautėjimo, S.Jakeliūno teigimu, tikrai yra.

Prekių konkurencija

S.Jakeliūno teigimu, Ukrainos eksportuojama produkcija taip pat turės atitikti ES kokybės standartus, todėl nežinia, kiek laiko tai užtruks ir kokia bus priežiūra, tuos standartus užtikrinanti.

Tikėtina, kad dėl žemės ūkio produktų eksporto iš Ukrainos sumažės Lietuvos žemės ūkio produktų konkurencingumas, nes turime atšiauresnes klimato sąlygas. Dabar mes dėl to nusileidžiame Lenkijai, kuri yra piečiau, derlius anksčiau subręsta, o jei Ukraina įstotų į ES, tektų ir jai nusileisti.

„Šis veiksnys, - pabrėžė S.Jakeliūnas, - taip pat yra labai reikšmingas. Todėl aš manau, kad daug ES valstybių priešinsis Ukrainos priėmimui į ES. Viktoro Orbano nebelieka, bet matome iš Vengrijos naujosios valdžios, kad vargu, ar bus didelis palaikymas Ukrainos įstojimui.

Ir Slovakija, ir Italija gali priešintis. O Ispanija apskritai laikosi savarankiškos pozicijos paramos Ukrainai atžvilgiu, nes žemės ūkis visose valstybėse yra svarbi ūkio šaka, todėl vien dėl tos priežasties bus nenoras Ukrainą priimti.

Be to, šalys, kurios ir dabar yra finansinės donorės, turės dar labiau teikti Ukrainai paramą po karo. Todėl girdime, kad ir Vokietijos kancleris ima atviriau šnekėti, kad Ukrainai būtinos teritorinės nuolaidos.

Nors dabartinė Ukrainos valdžia vargu, ar pripažins tas nuolaidas, todėl gali būti tokia patinė situacija. Nėra nuolaidų - nėra karo pabaigos. Nėra karo pabaigos - nėra stojimo į ES.O kiek tokia situacija tęsis - kas čia žino?

Karui pasibaigus, Ukrainoje būtų didžiulė darbo jėgos paklausa, ypač statybų sektoriuje. Manau, kad neapsieitų ir be korupcijos, nes tas paramos tekėjimas į Ukrainą gali pritraukti (ir dabar pritraukia) tam tikrus veikėjus.

Iš Lietuvos ten visokie veikėjai ganosi ne pirmus metus. Ir buvę komisarai, ir bankų konsultantai, įvairūs ekspertai, instruktoriai. Tai ateityje tokių žmonių paklausa gali tik didėti."

Komentuoja buvęs premjeras, Seimo narys Algirdas BUTKEVIČIUS:

Pritarus ES Vadovų tarybai, pirmiausiai turėtų prasidėti Ukrainos stojimo į ES procedūra. Tačiau Ukraina vis vien iškart netaptų ES nare. Turkija, pavyzdžiui, jau daug metų yra kandidatė į ES, bet jos nare netampa.

Ukraina taip pat turėtų įgyvendinti tam tikrus reikalavimus, atlikti tam tikrus namų darbus. Yra ir teisinių, ir kitokių niuansų, tie reikalavimai, norint įstoti į ES, yra pakankamai dideli.

Ukrainai būtų keliami tokie patys reikalavimai kaip ir kitoms šalims. Jeigu karas greitai pasibaigtų ir valdžia būtų ryžtinga vykdydama struktūrines reformas, tai tada stojimo į ES procesas prasidėtų. Tačiau vis vien užtruktų, nes kai kurioms šalims tas stojimo į ES procesas užtrukdavo apie 4 metus ir daugiau.

Dabar praktiškai Ukrainai yra suteiktos tam tikros išimtys dėl žemės ūkio produkcijos eksporto. Šiai ukrainietiškai produkcijai, palyginus su ES šalių žemės ūkio produkcija, keliami žemesni reikalavimai.

Jei Ukraina įstotų į ES, tie reikalavimai susilygintų, nes dabar jie mažesni dėl karo. Tad konkurenciniu požiūriu, Ukrainos įtaka, įstojus į ES, būtų didelė. Ypač žemės ūkio sektoriuje, nes Ukrainos žemės yra labai derlingos.

Naudojant naujas technologijas ir šiek tiek pakeičiant požiūrį į darbo našumo didinimą, Ukraina taptų labai rimtas konkurentas ES žemės ūkio sektoriuje, ypač grūdų. Tai pajustų ir Lietuva, nes mes eksportuojame apie 80 proc. savo užaugintų grūdų.

Be to, nepamirškime, kad Ukraina yra turtinga įvairiomis iškasenomis, netgi vadinama Mendelejevo lentele. Čia konkurencija taip pat būtų labai rimta.

Gal būtent konkurencijos baimė trukdytų ES šalims apsispręsti ir priimti Ukrainą į ES? Nemanau, tačiau Ukrainai dėl stojimo negali būti daromos kokios nors procedūrų išimtys, palengvinimai, nes tada Balkanų šalys labai sukiltų. Atsiminkime, kad ir Albanija, ir Šiaurės Makedonija bei kitos kandidatės laukia.

Gal Ukrainos stojimą į ES sutrukdytų ir tam tikros kultūrinės priežastys? Pavyzdžiui, kitoks nei vakariečių požiūris į šeimą ir t.t.?

Aišku, šitas aspektas yra svarbus, nes Balkanų šalyse tam tikra kultūra yra seniai istoriškai susiformavusi, bet aš manau, kad čia nekiltų didelių klausimų. Tik teisės aktai turėtų būti priderinti prie ES teisės.

O kada Ukraina galėtų tapti ES nare, dar sunku pasakyti, nes vyksta karas. Anksčiau daugelis Ukrainos buvusių premjerų (su kai kuriais, pavyzdžiui, Arsenijumi Jaceniuku, man pačiam teko bendrauti būnant premjeru) patys kalbėdavo, kad ministerijose paruošti reformoms būtini įstatymų projektainepasiekdavo Aukščiausiosios Rados balsavimo.

Juos užblokuodavo patys politikai. Gal po karo šis požiūris pasikeis, bet stojimas į ES vis vien užtruks dvejus, trejus metus.

Klausiate, ar ukrainiečiai, įstojus į ES, dar labiau veršis dirbti į Vakarus? Darbo rinkoje padidės darbo jėgos pasiūla ir atitinkamai sumažės apmokėjimo už darbą įkainiai? Nemanau, nes tam tikrą laikotarpį imigracija būtų ribojama. Tai irgi gali tęstis 2-4 metus.

Dabar kai kurios ES šalys jau vykdo savo nacionalines imigracijos politikas, nes dėl imigracijos kilo įvairių riaušių, žudynių, Todėl šitas klausimas tapo labai jautrus. O to nebuvo, kai į ES stojo Baltijos šalys. Puikiai atsimenu, kad tada daug mūsų darbo jėgos be jokių trukdžių išvyko dirbti į Vakarus.