1 nuotr.Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Science Advances", mokslininkai įvardijo aštuonis, potencialiai labiausiai nuo potvynių galinčius nukentėti pakrančių miestus rytinėje JAV dalyje. Pirmąją vietą sąraše užėmė Niujorkas, kur stichinės nelaimės atveju galėtų nukentėti daugiau nei 4,7 mln. miesto gyventojų - absoliučiais skaičiais tai yra didžiausias rodiklis šalyje.
Alabamos universiteto mokslininkai, siekdami nustatyti didžiausio pavojaus zonas, išanalizavo 2012-2017 m. duomenis apie ankstesnes audras palei Atlanto vandenyno ir Meksikos įlankos pakrantes. Tada jie, remdamiesi 16 rodiklių, palygino duomenis su teritorijų demografinėmis ir infrastruktūrinėmis charakteristikomis.
Paaiškėjo, kad Niujorke iš 4,7 mln. miesto gyventojų, kurie vienokiu ar kitokiu būdu gali būti paveikti potvynių, beveik 4,4 mln. patenka į didelio pavojaus zoną.
„Beveik 15 proc. teritorijos kartą per 100 metų yra užliejama. Situaciją su potvyniais apsunkina tiek gamtinės ypatybės, tiek antropogeniniai veiksniai. Atogrąžų ciklonai atneša stiprias liūtis ir sukelia bangas, su kuriomis nesusitvarko asfaltuotos miesto drenažo sistemos", - sakoma straipsnyje.
Tyrimo autoriai pažymėjo, kad žmonės, gyvenantys žemiau skurdo ribos, tautinių mažumų atstovai, asmenys be vidurinio išsilavinimo, taip pat vaikai iki penkerių metų ir pagyvenę žmonės neproporcingai dažniau susiduria su didelių potvynių rizika.
Pagal į rizikos zoną patenkančių gyventojų dalį Niujorkas (Niujorko valstija) atsilieka nuo Naujojo Orleano (Luiziana), kur potvynių rizika kyla daugiau nei 98 proc. miestiečių, kai Niujorke šis skaičius siekia tik 54 proc.
Tarp kitų potencialiai pavojingų miestų minimas Majamis (Florida) - čia su potvynių pavojumi susiduria 84 proc. gyventojų, toliau seka Norfolkas (Virdžinija) - 83 proc., Džeksonvilis (Florida) - 68 proc., Čarlstonas (Pietų Karolina) - 66 proc., Mobilas (Alabama) - 33 proc. ir Hiustonas (Teksasas) - 26 proc.
Situacija gali dar labiau pablogėti, nes stiprėjant klimato kaitos padariniams audros tampa dažnesnės ir galingesnės.
Kylant pasaulinei temperatūrai į atmosferą išgaruoja daugiau vandenynų vandens, kuris vėliau „sugrįžta" destruktyvesnių kritulių pavidalu. Žala gali siekti milijardus dolerių. Ir, kaip parodė uraganai „Katrina" bei „Sendė", tokie potvyniai gali būti mirtinai pavojingi.
Tyrimo bendraautorė Vanjuna Šao (Wanyun Shao) pažymėjo, kad katastrofos tikimybę gali sumažinti papildomos apsaugos priemonės. Jos apima apsauginių konstrukcijų - užtvankų ir dambų - statybą, taip pat natūralių kraštovaizdžių - pelkių ir užliejamų upių žiočių - išsaugojimą, kadangi jos gali veikti kaip natūralios, potvynio vandenį sugeriančios, kempinės.
Naudos gali duoti ir betoninių gatvių bei šaligatvių dangų pakeitimas pralaidesnėmis medžiagomis, tokiomis kaip vejų grotelės.
