1 nuotr.JAV karinė operacija prieš Iraną baigėsi, antradienį pareiškė valstybės sekretorius Marco Rubio, o Vašingtonas persiorientuoja į Hormuzo sąsiaurio atvėrimą laivybai ir pasaulinei naftos prekybai.
„Operacija baigta. „Epinis įniršis“, kaip prezidentas pranešė Kongresui, – mes baigėme tą jos etapą“, – per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė M. Rubio.
Pasak jo, Jungtinės Valstijos pasiekė operacijos tikslus ir dabar pereina prie „Laisvės projekto“, kuriuo siekiama vėl atverti Hormuzo sąsiaurį – svarbų pasaulinės naftos prekybos maršrutą – laivybos eismui.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį laiške Kongresui paskelbė, kad karo veiksmai prieš Iraną baigėsi.
Laiške tvirtinama, kad nuo paliaubų pradžios balandžio 7 d. tarp abiejų šalių nebuvo mūšių.
„2026 m. vasario 28 d. prasidėję karo veiksmai baigėsi“, – nurodoma laiške, omenyje turint dieną, kai JAV pradėjo operaciją „Epinis įniršis“.
Taip apibūdindama karą su Iranu, D. Trumpo administracija mano, kad gali toliau aktyviai veikti Artimuosiuose Rytuose be Kongreso pritarimo.
Siekia diplomatinio sprendimo
M. Rubio taip pat pažymėjo, kad JAV toliau ieško galimo diplomatinio kelio Irano kare.
JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris „labai sunkiai“ dirba šiuo klausimu, kalbėjo M. Rubio.
Jei atsivertų tikras diplomatinis kelias, jis galėtų nuvesti Iraną į „atstatymą, klestėjimą ir stabilumą bei grėsmės nekėlimą pasauliui“, tikino jis.
M. Rubio sakė, kad diplomatinių iniciatyvų tikslas yra sukurti tam tikrą supratimą apie tai, dėl kokių klausimų Iranas yra pasiruošęs derėtis.
„Mums nereikia, kad tikrasis susitarimas būtų parašytas per vieną dieną, tai labai sudėtinga ir techniška“, – dėstė M. Rubio.
Tačiau bet koks diplomatinis sprendimas turėtų aiškiai apibrėžti temas, dėl kurių Iranas yra pasiryžęs derėtis, ir nuolaidas, kurias Teheranas yra pasiruošęs padaryti iš pat pradžių, siekiant užtikrinti, kad derybos būtų vertingos, sakė jis.
JAV ir Irano derybos pastaruoju metu iš esmės pateko į aklavietę, daugiausia dėl Teherano branduolinės programos ir jo turimų prisodrinto urano atsargų.
