1 nuotr.Europiečiai išgirdo JAV prezidento Donaldo Trumpo frustracijos dėl Irano karo žinią ir imasi veiksmų, pirmadienį pareiškė NATO vadovas Markas Rutte, Vašingtonui prieš tai paskelbus, kad iš Vokietijos išves 5 tūkst. karių.
„Europos lyderiai suprato žinią. Jie išgirdo ją labai aiškiai“, – prieš derybas su Europos lyderiais Armėnijoje pažymėjo M. Rutte ir pripažino „JAV pusės nusivylimą“ dėl Europos sąjungininkų nenoro įsitraukti į karą.
„Europiečiai imasi veiksmų – didesnis Europos vaidmuo ir stipresnė NATO“, – prieš Europos politinės bendrijos susitikimą, kuriame dominuoja grėsmės saugumui, kurias kelia karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, tvirtino M. Rutte.
Pentagonas perkelia karius tuo metu, kai transatlantiniai santykiai yra labai įtempti dėl karo Artimuosiuose Rytuose, nors Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį patikino, kad „nėra jokio ryšio“ su neseniai kilusiu jo ginču su D. Trumpu dėl šio konflikto.
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas pavadino šio pranešimo laiką netikėtu.
„Jau ilgą laiką buvo kalbama apie JAV karių išvedimą iš Europos“, – žurnalistams Jerevane sakė ji.
„Tačiau, žinoma, šio pranešimo laikas yra netikėtas“, – pridūrė K. Kallas.
„Manau, kad tai rodo, jog turime iš tikrųjų sustiprinti Europos ramstį NATO ir daryti daugiau“, – nurodė K. Kallas ir kartu pabrėžė, kad „Amerikos kariai yra Europoje ne tik tam, kad gintų Europos, bet ir Amerikos interesus“.
Tvyrant nuogąstavimams dėl D. Trumpo įsipareigojimo NATO ir Rusijos puolimo Ukrainoje, Europa didina išlaidas gynybai. Šias pastangas Armėnijos sostinėje akcentavo keli lyderiai.
„Europiečai ima savo likimą į savo rankas, didina išlaidas gynybai ir saugumui ir kuria bendrus sprendimus“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Turime didinti savo karinius pajėgumus, kad galėtume apsiginti ir apsisaugoti“, – žurnalistams teigė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
