Kyla klausimų dėl ginklų turėjimo tvarkos

Į „Vakaro žinių" redakciją kreipėsi skaitytojas Albertas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut. past.). Jis klausia, ar gali būti, kad kai kuriais atvejais ginklas iš žmogaus turi būti paimamas anksčiau nei įvyksta nelaimingas atsitikimas.

Stebisi ginklų grąžinimo praktika

Jis sako, kad dar 2023 m. Konstitucinis Teismas pasakė aiškiai, kad ginklo paėmimui užtenka ir administracinių pažeidimų visumos: „Byloje buvo nustatyta, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. dalis, sprendžiant dėl leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimo, vertinama, ar asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, neprieštarauja Konstitucijai.

Paprasčiau tariant: valstybė turi teisę ir pareigą užkirsti kelią rizikai, o ne laukti kol kažkas įvyks. Ir taip, net kai kalbama „tik" apie administracinius nusižengimus, jei jų visuma rodo pavojingumą, tai gali būti pakankamas pagrindas riboti ginklo privilegiją."

Tačiau skaitytojas įsitikinęs, kad praktikoje tvarka veikia kiek kitaip. „Žinau konkretų atvejį, kai žmogus turėjo nemažai reikalų su policija. Jam skirta ir administracinė, ir baudžiamoji atsakomybė, pradėtas ikiteisminis tyrimas, netgi buvo paimti ginklai, tačiau jie vis grąžinami.

Kas tai - išimtiniai atvejai, ar pažintys tarnybose? Juk jei įvyks nelaimė, visuomenei nerūpės, kuris poskyris pasirašė raštą. Visuomenė klaus vieno: kodėl nebuvo priimtas sprendimas, kol dar buvo laiko."

Skaitytojas stebisi, kad į tokias situacijas ramiai žiūri medžiotojai, kai tarp jų yra asmenų, kurie galimai kelia grėsmę visuomenei, bet turi leidimą ginklams: „Medžiotojų organizacijos po nelaimingų atsitikimų viešai akcentuoja būtinybę nuolat kelti saugumo standartus ir atsakomybę medžioklėje. Saugus elgesys medžioklėje yra įtvirtintas ir taisyklėse.

Todėl klausiu, ar medžiotojų bendruomenė tikrai nori savo gretose žmonių, kurių istorija (pagal mano turimus duomenis) susideda iš BK epizodų, pradėtų ikiteisminių tyrimų, administracinių pažeidimų ir nuolatinio konfliktavimo? Nes kiekvienas toks atvejis meta šešėlį ne tik ant vieno žmogaus - jis meta šešėlį ant pačios medžioklės kaip kultūros."

Nepriekaištinga reputacija - būtina

„Vakaro žinios" kreipėsi į Policijos departamentą su klausimais, ar iš tiesų gyventojai gali turėti ginklą net ir tais atvejais, kai jų istorijoje - ikiteisminiai tyrimai, baudos ir netgi baudžiamieji nuosprendžiai? Policijos atstovė Revita Janavičiūtė patikino, kad nepriekaištinga reputacija norint turėti ginklą yra vertinama.

„Taip, asmens reputacija yra esminis kriterijus. Asmuo neturi būti teistas už tyčinius nusikaltimus, neturi turėti galiojančių administracinių nuobaudų, susijusių su viešąja tvarka ar alkoholiu.

Pavyzdžiui, nepriekaištingos reputacijos nelaikomas ir asmuo, kuris turi galiojančią administracinę nuobaudą už tam tikrus nusižengimus. Tarp jų ir brakonieriavimas (per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai)."

Pasak jos, priimant sprendimą dėl ginklų grąžinimo, analizuojama asmens istorija, jo turėtos nuobaudos, dalyvavimas įvairiuose tyrimuose teisėsaugoje.

„Prieš išduodant naują leidimą, pratęsiant jo galiojimą ar priimant sprendimą grąžinti paimtus ginklus, policijos pareigūnai atlieka kompleksinį asmens ir su juo kartu gyvenančių (vietoje kur laikomas ginklas) vyresnių nei 14 metų asmenys patikrinimą.

Yra tikrinami duomenys įvairiuose valstybės registruose ir informacinėse sistemose. Analizuojama visa asmens istorija: buvę teistumai (net ir išnykę, vertinant bendrą riziką), padaryti administraciniai nusižengimai, sveikatos priežiūros įstaigų pateikta informacija, taip pat tai, ar asmuo nekelia grėsmės valstybės saugumui bei viešajai tvarkai.

Ginklai grąžinami tik įsitikinus, kad asmuo atitinka visus Įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos ir kitus reikalavimus", - nurodė policijos atstovė.

Ji paaiškino, kokiais atvejais, kai ginklai paimami, jie gali būti vėl grąžinami. „Vienas iš pavyzdžių galėtų būti, kai vadovaujantis 41 straipsniu, policija paima ginklus, jeigu asmuo tampa įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje arba jam išduodamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

Tokiu metu leidimas dar gali būti nepanaikintas, bet ginklas jau yra pareigūnų rankose. Jeigu tyrimo metu asmens kaltė neįrodoma, byla nutraukiama arba teismas asmenį išteisina, ginklai asmeniui yra sugrąžinami.

Taip pat asmenys gali apskųsti sprendimą panaikinti leidimą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, ir toks policijos sprendimas gali būti panaikintas.

Jeigu ikiteisminis tyrimas asmens atžvilgiu nutraukiamas, asmuo teisme išteisinamas, baigiasi apsaugos orderio galiojimo laikas (ir nepradedamas ikiteisminis tyrimas), arba medicininė komisija patvirtina, kad asmens sveikatos būklė tinkama, ginklai ir teisė jais naudotis yra grąžinami.

Jeigu leidimas buvo panaikintas (pavyzdžiui, dėl teistumo ar administracinių nuobaudų), asmuo ginklus atgauti gali tik tada, kai išnyksta teistumas arba praeina Įstatyme numatytas terminas po administracinės nuobaudos įvykdymo (atkuriamas nepriekaištingos reputacijos statusas). Tokiu atveju asmuo turi iš naujo pereiti visą leidimo gavimo procedūrą", - nurodė policijos atstovė.

Informacija

- 2022 m sausio 1 d. duomenimis 94 263 asmenys turėjo leidimus laikyti (nešiotis) 181 604 ginklus.

- 2023 m. sausio 1 d. 97 016 asmenų turėjo 189 435 ginklus ir šis skaičius didėjo.

- 2025 m. pabaigoje 100 754 asmenys turėjo leidimus laikyti (nešiotis) 203912 ginklus.

- Prasidėjus karui Ukrainoje (2022 m. vasario 24 d.), Lietuvoje užfiksuotas savigynai laikomų ginklų paklausos augimas.

- Palyginimui. Nuo 2021 iki 2022 metų asmenų turinčių leidimus laikyti (nešiotis ) ginklus skaičius išaugo 0,18 procentų.

- Ypač skaičius didėjo laikotarpyje tarp 2022 metų ir 2023 metų - iki 2,84 proc. Šiuo metu padėtis stabilizavosi.