2 nuotr.Prabėgusį penktadienį sostinės centre įsikūrusiame restobare „La Mari" įvyko dėl pasisakymų ir veiksmų prieštaringai vertinamo lenkų politiko ir publicisto, Europos Parlamento nario Gžegožo Brauno (Grzegorz Braun) susitikimas su bendraminčiais.
Politikas pasidžiaugė, kad kelionė į Vilnių suaktyvino mąstymo procesus, bet iš karto uždavė retorinį klausimą - kuria linkme šie procesai pasisuks? G.Brauno teigimu, tiek Lenkijai, tiek Lietuvai vėl kyla egzistencinė problema - būti ar nebūti. Išlikti civilizuotais žmonėmis ar tapti barbarais. Jis patikslino, jog su tokiais iššūkiais mūsų tautos susiduria ne pirmą kartą ir prašė Dievo pagalbos saugant šalių suverenitetą bei nepriklausomybę.
Požymiai, signalizuojantis apie prarandamą nepriklausomybę, G.Brauno nuomone, akivaizdžiai matomi valdžių vykdomoje tiek vidaus, tiek užsienio politikoje.
Nors atsisakyti nepriklausomybės yra kvaila bei amoralu, Varšuva ir Vilnius, kaip jau yra buvę istorijoje, vėl paklūsta svetimųjų valiai ir, nepriklausomai nuo šalių dydžio ar gyventojų skaičiaus, sutinka tapti pėstininkais svetimame didžiųjų pasaulinių galių žaidime.
Prisimindamas istoriją, G.Braunas pabrėžė, kad Stalino ar Hitlerio laikais žmonių kolaboravimą lėmė baimė dėl savo ar artimųjų gyvybės. Šiandien niekas nelaiko pridėjęs pistoleto prie smilkinio, tačiau tai nereiškia, kad lietuviai bei lenkai turėtų tapti kolaborantais ar oportunistais.
Politiko teigimu, mūsų dienomis niekam negresia Sibiras, todėl kyla klausimas - kaip po mirties žiūrėsime tremtį ir konclagerius išgyvenusiems savo protėviams į akis, jeigu šiandien laisva valia ar siekdami asmeninės naudos, tapsime svetimųjų įrankiais bei atstovausime ne savo šalių, o jų interesams?
Tokiais veiksmais mūsų tautos prisideda prie lotyniškos-krikščioniškos civilizacijos Europoje naikinimo, „atveriant vartus" barbarams.
Kadangi „eurokolhozo" (taip politikas vadina Europos Sąjungą) vadų tikslas - sunaikinti tautas ir privačią nuosavybę, ko nenori nei dauguma lenkų, nei dauguma lietuvių, pagrindinis jo ir partijos „Konfederacja Korony Polskiej" siekis - tapti nepriklausoma nuo ES šalimi.
Siekti to, pasak politiko, mūsų tautos turėtų kartu, nes, ką rodo bendra istorija, išskyrus kelis nesutarimų dešimtmečius, tiek LDK ir Lenkijos karalystės, tiek bendros Respublikos laikais geriausius rezultatus duodavo lietuvių bei lenkų bendradarbiavimas.
Žmonės, jo nuomone, turėtų vienytis nepaisant beveidžių politikų ar jiems tarnaujančios žiniasklaidos diktato, nes jie negali laisviems žmonėms nurodinėti, kur šie gali vykti, su kuo bendrauti ir t.t.
Atkreipė jis dėmesį ir į tai, jog daugeliui Lietuvos piliečių nepatinka valdančiųjų bandymai perrašinėti istoriją ir trinti iš jos iškilias asmenybes. G.Brauno teigimu, tokie veiksmai ne tik kenkia šalies valstybingumui, bet ir yra aiškūs prasčiokiškumo bei barbarizmo požymiai.
Politinis dialogas tarp kaimynų turi vykti be istorijos iškraipymo, nes valstybės išlieka ir stiprėja tik tuomet, kai rūpinasi savo žmonėmis ir saugo savo istoriją. Jis ragino semtis tvirtybės iš garsių abiejų šalių protėvių bei jų darbų, tačiau perspėjo nepersistengti idant patriotizmas neperaugtų į šovinizmą.
Veikti, G.Brauno teigimu, reikia nedelsiant, nes šiandien mūsų tautos nyksta be jokių trėmimų ar koncentracijų stovyklų. Abejose šalyse daugiau žmonių miršta negu gimsta. Tiek lenkai, tiek lietuviai emigruoja ieškodami geresnio gyvenimo, o jų vietą užima ukrainiečiai bei atvykėliai iš trečiųjų šalių, kas keičia etninę gyventojų sudėtį.
Žydai trina ne tik Palestinos, bet ir Lenkijos istoriją o valdžioje esantys užsienio valstybių agentai, politiko nuomone, tuo džiaugiasi ir skatina tokius procesus. Visus, kurie tam nepritaria, Vilnius bei Varšuva siekia eliminuoti iš politikos ir viešosios erdvės, kaltindami tolerancijos stoka, antisemitizmu arba parsidavimu rusams.
Jis atkreipė dėmesį į tai, jog požiūrį į rusus netrukus gali tekti keisti, nes Vakarai ir Rytai baigia susitarti, tačiau suabejojo, ar didžiųjų pasaulio imperijų sandoriai atitinka lietuvių bei lenkų interesus.
G.Braunas pabrėžė, kad jo partija ir šalininkai nori skaidrumo, o ne užkulisinių žaidimų, nori taikos, o ne karo, todėl neigiamai vertina visus tuos, kurie Lietuvą ir Lenkiją stumia į konfliktą, šaltoji ar karštoji tai būtų fazė.
Kaip pavyzdį jis paminėjo Lietuvos valdžios atidarytą Taivano atstovybę, kas baigėsi rimtu, milijardinius nuostolius ekonomikai pridariusiu ir dar tebesitęsiančiu konfliktu su Kinija.
Buvo prisimintas ir Minskas - Vašingtonui gerinant santykius su Aliaksandru Lukašenka ir naikinant Baltarusijai sankcijas, Varšuva ir Vilnius, esą vykdydami Vakarų kuratorių nurodymus, toliau remia jų pačių „išrinktą prezidentę" Sviatlaną Cihanouskają.
Pasak G.Brauno, tai yra ne kas kita, kaip politinė provokacija. Jis ragino Lietuvą nebebūti Vakarų manipuliacijos bei provokacijoms naudojama platforma. Politikas neslėpė norintis, kad Lenkija bei Lietuva gyventų ilgai ir laimingai, norintis matyti šalių ir jų žmonių vienybę, tačiau to tikrai nebus, jeigu žmonės pasiduos žaliomis, vaivorykštinėmis ar žydromis vėliavomis mojuojantiems anticivilizacijos apologetams.
Kodėl žydai, anglosaksai ar rusai turi mums aiškinti, kaip turime gyventi bei tvarkytis savo šalyse, kaip turime rašyti savo istoriją, vėl retoriškai teiravosi jis.
Jis sutiko su susirinkusiųjų išsakyta nuomone, kad Varšuvos į Vilnių skiriami ambasadoriai visai nesirūpina Lietuvos lenkų reikalais ir neatstovauja jų interesų. Pasak G.Brauno, jie taikstosi prie „eurokolhozo" pozicijos, taip valdžiai palengvindami bendravimą su Briuseliu.
Politikas pasijuokė iš teiginių apie jo esą keliamą pavojų Lietuvai. Kokia tada ši valstybė, jeigu tokia delegacija kaip mūsų galėtų kelti jai pavojų, garsiai svarstė G.Braunas bei palinkėjo Vilniui daugiau dėmesio skirti vidaus problemoms, o ne „sirgti svetimomis ligomis".
Diskutuodamas apie Rusiją, jis pabrėžė, kad šios šalies keliamas pavojus yra realus ir situacija bet kuriuo metu gali tapti nekontroliuojama. G.Brauno teigimu, nei Lietuva, nei Lenkija negali užtikrinti taikos regione, tačiau gali nepridaryti problemų nei sau, nei aplinkiniams ir mažiau kalbėti apie „diktatorius" ir „šalių ištrynimą iš žemėlapio".
Valdžios neturėtų niekam linkėti mirties ar žlugimo bei baigti su provokacijomis, tačiau tai bus galima tik tuomet, kai šalys tvarkysis savarankiškai, o ne vykdys iš Vakarų gaunamas komandas. Tiesa, norint atgauti nepriklausomybę, pirma reikia suvokti ir pripažinti, kad jį yra prarasta.
Visgi, nepaisant nuolat pabrėžiamo bendradarbiavimo būtinybės, G.Braunas patikino, kad jeigu karas visgi kiltų, ko niekas nelinki, jis būtų prieš tai, jog lenkų kariai padėtų Lietuvos kariuomenei.
Pasak politiko, Lietuvos niekas nepuola, tačiau Vilnius pats provokuoja kaimynines šalis ir siekia sukelti karą, o jis yra už taiką ir gerus santykius su visais. Tiesa, priekaištų jis negailėjo ir Varšuvai, nes pastaroji esą irgi siekia eskalacijos.
Trumpai apie G.Brauno pasisakymus
Politikas apibūdinamas kaip kraštutinių dešiniųjų pažiūrų nacionalistas. Jo kadencija Lenkijos parlamente pasižymėjo daugybe antisemitinių incidentų. 2023 m. jis įsiveržė į paskaitą apie Holokaustą ir laidė įžeidžiančius komentarus apie žydus. Vėliau tais pačiais metais Seime gesintuvu užgesino Chanukos menorą.
2025 m. gegužę Europos Parlamentas panaikino jo imunitetą, o liepą jam buvo pateikti kaltinimai dėl septynių nusikalstamų veikų, susijusių su daugybe incidentų, įvykusių 2022-2023 m. Taip pat G.Braunas viešai neigė, kad naciai Antrojo pasaulinio karo metu Aušvico koncentracijos stovykloje naudojo dujų kameras.
Gžegožas Braunas parlamente gesintuvu užgesino menorą. EPA-Eltos nuotr.
