Karo su Iranu pradžioje Izraelis į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) slapta išsiuntė priešraketinės gynybos bateriją „Geležinis kupolas". Kartu išvyko jos aptarnavimu turėję pasirūpinti dešimtys karinių operatorių. Apie tai, remdamasi vienu JAV ir dviem Izraelio pareigūnais, pranešė „Axios".
Šaltinių teigimu, tai pirmas kartas, kai „Geležinis kupolas" buvo dislokuotas trečiojoje šalyje bei naudojamas už Izraelio ir JAV ribų. Sistema perėmė dešimtis Irano raketų, paleistų į Emyratų teritoriją.
Nuo konflikto pradžios JAE tapo vienu pagrindinių Irano taikinių regione: šalies gynybos ministerijos duomenimis, į Emyratus buvo paleista apie 550 balistinių ir sparnuotųjų raketų bei daugiau nei 2,2 tūkst. dronų.
Dauguma taikinių buvo perimti, tačiau likę pataikė į karinius bei civilinius objektus, kas privertė Abu Dabį kreiptis pagalbos į sąjungininkus. Po pokalbio telefonu su JAE prezidentu Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu (Benjamin Netanyahu) įsakė į šalį išsiųsti izraeliečių oro gynybos bateriją.
Be „Geležinio kupolo" dislokavimo, Izraelis, pasak šaltinių, rengė oro antskrydžius prieš iraniečių trumpojo nuotolio raketų pozicijas pietų Irane, kad užkirstų kelią smūgiams JAE ir kitoms Persijos įlankos valstybėms.
Izraelio ir Emyratų atstovai pažymėjo, jog karo metu abiejų šalių karinės, žvalgybos ir politinės sąveikos lygis pasiekė precedento neturinčias aukštumas nuo taikos sutarties sudarymo 2020 m.
Nepaisant to, izraeliečių karių buvimas Emyratuose laikomas politiškai jautria tema Persijos įlankos šalims, o pačiame Izraelyje sprendimas dalintis oro gynybos sistema tuo metu, kai šalis intensyviai apšaudoma, gali kelti klausimų dėl vadovybės prioritetų.
Vasario pabaigoje JAV ir Izraelis pradėjo karinę operaciją prieš Iraną. Jos pradžioje buvo nužudytas šalies aukščiausiasis dvasinis lyderis Ali Chamenėjus (Ali Khamenei) ir aukščiausia karinė vadovybė.
Reaguodamas į tai, Teheranas atakavo Amerikos karinius objektus Persijos įlankos šalyse. Daugiausia atakų buvo surengta prieš JAE.