Dar kartą pakartosiu esminius stumiamų siūlymų įteisinti pagalbinį apvaisinimą vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms argumentus.
Prisiminkime Konstitucinio Teismo sprendimo kontekstą. Kada, dėl ko ir kieno iniciatyva jis gimė. Gal bus aiškiau. Dėl vienišų moterų.
Tai šiuo atveju kaip figos lapeliu bandoma prisidengti nevaisingumu, kaip liga ir jos gydymu. Tačiau kiekvienas, bent kiek suprantantis nevaisingumo problemą, jums pasakys, kad tai yra konkrečios poros (ir ne iš karto aišku, tai dėl moters ar vyro sveikatos) problema. Nesant poros, problema gali būti tik teorinė.
Tačiau kam to reikia ir kas tikrai laukia šitų procedūrų, tai vienos lyties asmenų poros, kurios šiandien Lietuvoje negali nei tuoktis, nei juo labiau susilaukti vaikų.
Ir šitas sprendimas yra stumiamas būtent dėl jų, prisidengiant vienišomis moterimis ir medicina. Tai daroma žinant, kad tam nėra nei visuomenės, nei politikų palaikymo. Todėl tiesiog gudraujama. Visos to laukiančios organizacijos apdariai tyli, kad nesukeltų įtarimo.
O dėl nesusituokusių porų, tai iki šiol esu išgirdęs tik vieną tikrą (mano manymu, neracionalų) argumentą, kodėl santuoka yra blogai.
Kažkas, paskambinęs į vieną radijo laidą, pasakė, kad nesituokia, nes neturi pinigų vestuvių puotai giminėms. Daugiau jokių argumentų girdėti neteko. Santuoka yra bent nedidelė pastanga sukurti tam tikrą saugumą ir užtikrintumą vaikų besilaukiančiai mamai. Jei vyras net tiek nesugeba padaryti, tai...