1 nuotr.Konservatorėms Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei, Paulei Kuzmickienei kreipusis į Teisingumo bei Užsienio reikalų ministerijas (URM) dėl Tomske išardyto ir pašalinto memorialinio komplekso, skirto Stalino represijų aukoms atminti, ministerijos nurodo, kad ketinama svarstyti galimybę dėl situacijos kreiptis į tarptautines organizacijas.
„URM patvirtina gavusi (…) R. Morkūnaitės ir P. Kuzmickienės kreipimąsi dėl Tomske pašalinto memorialinio komplekso stalinistinių represijų aukoms. Šis kreipimasis bus išnagrinėtas ir į jį bus atsakyta Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“, – teigiama Eltai pateiktame URM atsakyme.
Tuo metu Teisingumo ministerija Eltai nurodė, jog bendradarbiaujant su URM svarstoma galimybė kreiptis į tarptautines organizacijas, siekiant atkreipti dėmesį į susiklosčiusią situaciją bei užtikrinti deramą istorinio teisingumo principų laikymąsi.
„Teisingumo ministerija vertina galimus teisinius ir diplomatinius veiksmus, kuriais būtų siekiama tinkamai apsaugoti stalinizmo represijų aukų atminimą, ypatingą dėmesį skiriant ir „Gedulo akmeniui“. Stalinizmo laikotarpis yra vienas skaudžiausių Lietuvos istorijos etapų, palikęs gilų pėdsaką valstybės ir visuomenės gyvenime, todėl jo atminimo įamžinimas ir apsauga yra reikšminga valstybės pareiga“, – teigiama ministerijos komentare Eltai.
„Teisingumo ministerija, bendradarbiaudama su URM, svarsto galimybę kreiptis į tarptautines organizacijas ir institucijas, siekdama atkreipti dėmesį į susiklosčiusią situaciją bei užtikrinti deramą istorinio teisingumo principų laikymąsi“, – nurodo ministerija.
Kaip skelbta, pasirodžius informacijai, jog Rusijoje esančiame Tomske buvo išardytas ir pašalintas memorialinis kompleksas, skirtas Stalino represijų aukoms atminti, Seimo konservatorės R. Morkūnaitė-Mikulėnienė bei P. Kuzmickienė kreipėsi į užsienio ir teisingumo ministrus Kęstutį Budrį bei Ritą Tamašunienę.
Skelbiama, jog Tomske buvo išardytas visas memorialinis kompleksas, apėmęs ne tik Lietuvai svarbų atminimo ženklą, bet ir estų, latvių, lenkų bei kitų tautų deportacijų aukų įamžinimą. Tai, pasak Seimo narių, rodo sisteminį ir nuoseklų siekį šalinti istorinę atmintį bei perrašyti Europos istoriją, formuojant pseudoistorinius naratyvus.
Konservatorės ministrams pasiūlė inicijuoti kreipimąsi į Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetą bei įvertinti galimybę įtraukti asmenis, priimančius ir įgyvendinančius sprendimus dėl tokių memorialų naikinimo, į sankcijų sąrašą.
Parlamentarės taip pat kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą, ragindamos inicijuoti projektą, kuriuo, pasitelkiant šiuolaikines technologijas, būtų sistemingai sužymėti stalininio režimo represijų aukų atminties objektai, paminklai, memorialai, tremčių vietos skaitmeniniuose žemėlapiuose.
