Privačių pensijų sistemos nesąmonės

Diskusijų bangą praėjusią savaitę sukėlė prezidentas Gitanas Nausėda, pareiškęs, kad palaikytų idėją atsisakyti privalomo pensijų anuitetų įsigijimo, nes tai senatvėje leistų žmonėms laisviau valdyti „Sodros" pensijos lėšas ir savarankiškiau rūpintis finansais. Tačiau, šalies vadovo teigimu, tokius pakeitimus turėtų inicijuoti Vyriausybė.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas akcentuoja, kad šiuo klausimu nereikėtų skubėti. Tam nelinkusi pritarti ir premjerė Inga Ruginienė bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

„Dabar vyksta tas pinigų atsiėmimas, pasižiūrėsime, kiek žmonių pinigus atsiims, kiek žmonių liks, galbūt kažkas grįš kaupti. Tikrai reikia pasižiūrėti neskubant šitą klausimą. Argumentai dėl anuitetų panaikinimo yra aiškūs. Taip pat yra argumentai ir dėl anuitetų palikimo", - žurnalistams sakė finansų ministras.

Premjerė I.Ruginienė teigė, kad atsisakius įpareigojimo įsigyti pensijų anuitetą, papildomas kaupimas antroje pakopoje taptų išskirtinių bruožų nebeturinčiu taupymo būdu.

„Turime suprasti vieną dalyką - jei kalbame apie anuitetų nebuvimą, tada tai reikštų, kad tiek antra, tiek trečia pakopa nebebūtų pensijų sistemos dalis.

Anuitetas ir yra tas veiksnys, kuris paprastą taupymą paverčia normalia pensine sistema, tad jei darysime prielaidą, kad galime atsisakyti anuitetų - tada taupyti galime ir tiesiog laikydami pinigus sąskaitoje", - kalbėjo I.Ruginienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė J.Zailskienė sako, kad siūlymus atsisakyti įpareigojimo antroje pakopoje kaupiantiems gyventojams įsigyti pensijų anuitetus reikėjo svarstyti dar ruošiantis pensijų reformai, o ne po jos įsigaliojimo.

„Ką tik sausį įsigaliojo naujasis įstatymas su pakeitimais apie antrąją pensijų pakopą, ir tikintis sistemos stabilumo nežinau, ar yra laikas kažką keisti. Kalbėtis, diskutuoti - taip, kalbėkimės, ieškokime, aiškinkimės, ieškokime geriausių variantų, bet manau, kad būtų buvę išmintingiau iki priimant pensijų reformą kalbėtis ir siūlyti tokius pakeitimus", - sakė J.Zailskienė.

Anot J.Zailskienės, dabartinė pensijų sistema, kurią sudaro trys pakopos, yra paprasta ir aiški, o atsisakius privalomų pensijų anuitetų būtų sudėtinga išlaikyti gyventojų susidomėjimą antrąja pakopa.

„Sistema, atrodo, yra pakankamai sugraduota, aiški, paprasta ir aš nežinau, ar kalbantis apie antrosios pensijų pakopos anuiteto naikinimą, ar mes visi tikrai džiaugsimės, kad yra bent du instrumentai, kurie skatina žmones pasirūpinti antrąja pensijų pakopa", - teigė ministrė.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra sakęs, kad privalomas pensijų anuitetas gali būti viena iš priežasčių, kuri paskatino žmones trauktis iš kaupimo antrojoje pakopoje.

Kaip skelbia „Sodra", pensijų anuitetas - tai sukaupta papildoma pensija. Teigiama, kad gyventojui įsigijus anuitetą ir sulaukus pensinio amžiaus, „Sodra" kas mėnesį mokės stabilias pensijų išmokas visą likusį gyvenimą. „Sodros" anuitetą šiuo metu įsigyti yra privaloma, jei gyventojas savo pensijų fonde sukaupė daugiau 16 785 eurus.

Komentuoja ekonomistas Prof. Romas LAZUTKA:

„Pagal šitos sistemos, kurią mums įpiršo, kaip ir kitai pokomunistinei Europai bei Lotynų Amerikai Pasaulio bankas, sumanymą privačios pensijos turėjo iš dalies pakeisti „Sodros" pensijas.

Žmogus, kuris dalyvavo privačiame kaupime bei sukaupė reikiamą sumą, gauna anuitetą ir kasmėnesines išmokas, tačiau „Sodros" pensija jam mažesnė - jei kaupė nuo pat 2004-ųjų, kai valstybė prie kaupimo prisidėdavo ne iš savo, o iš „Sodros" biudžeto.

Jei privatus kaupimas būtų buvęs privalomas - vienas dalykas. O dabar, kai vieni dalyvauja, kiti - ne, tai anuitetas nėra toks svarbus.

Kas nekaupia privačiai, iš antrosios pakopos, aišku, jokių išmokų negaus, todėl „Sodra" turi užtikrinti pakankamas pensijas. O kam tuos, kurie dalyvauja, reikia versti imti anuitetą, jei kiti iš viso net neverčiami dalyvauti?

Jei dalyvavimas būtų buvęs privalomas ir „Sodros" našta būtų mažesnė, anuitetas būtų svarbus. Nes jei žmogus išleidžia visus pasiimtus pinigus ir lengvai išleidžia, arba taupiai gyvena, bet ilgai, tai reikia užtikrinti, kad jis gautų periodines išmokas.

Dabar anuitetas privalomas, jei žmogus fonde sukaupė beveik 17 tūkst. eurų. Jei tiek sukaupė, reiškia, daug uždirbo. O kai daug uždirbo, tai ir jo „Sodros" pensija bus didelė.

Paradoksas: žmogui, kuris gaus didelę „Sodros" pensiją, neleidžia atsiimti sukauptų pinigų, o kuris nesukaupė anuitetui, gyvens iš mažos „Sodros" pensijos.

Anuitetą pernai gavo apie 5 tūkst. asmenų, jų vidutinė „Sodros" pensija buvo 1140 eurų, o vidutinis anuitetas - 67 eurai. Kam tada reikalauti imti anuitetą, jei jie gauna pusantro karto daugiau nei vidutinė pensija?" - retoriškai klausė R.Lazutka.

Anot jo, dar vienas prastas dalykas su anuitetais - jie nuvertėja.

„Nėra būdo, kaip anuitetus indeksuoti, kaip kad „Sodros" pensijas: auga algos 10 proc., tai ir „Sodros" pensijas padidina 10 proc. O su anuitetais - sukaupti pinigai išdalinami lygiomis dalimis iki tikėtinos žmogaus gyvenimo pabaigos.

Šie pinigai irgi investuojami, bet grąža labai nedidelė, nes negalima investuoti rizikingai. Todėl investuoja į Vyriausybės vertybinius popierius, Gynybos fondą, tačiau ten palūkanos - tik 2-3 proc., o metinė infliacija - 5 proc. ir didesnė.

Todėl anuitetai nuvertėja: per 6 metus neteko apie 30 proc. savo perkamosios galios. Prieš 6 metus anuitetas buvo 62 eurai, dabar 67 eurai, o kainos pakilo 30 proc. Nusikaltimas iš žmonių taip atimti pinigus per tą anuitetą", - piktinosi profesorius.

Ekonomisto teigimu, pats privatus pensijų kaupimas iš principo nėra teisingas.

„Yra trys nesąmonės. Viena - mūsų jau aptarti anuitetai.

Antra - pavyzdžiui, Petras nekaupia fonduose, Jonas kaupia. Reiškia, per mokesčius Petras padeda kaupti Jonui, nes nuo 2019 m. valstybės skatinamoji įmoka į fondus pervedama nebe iš „Sodros", o iš valstybės biudžeto.

„Kai pervesdavo iš „Sodros", tai nebuvo kitų sąskaita, nes už tą laiką jums sumažinta „Sodros" pensija. Seimo narys Linas Kukuraitis yra pasakęs, kad žmonės, kurie antrojoje pakopoje dalyvavo nuo 2004 m. iki 2019 m., neteko virš 4 „Sodros" pensijos taškų. 1 taškas yra daugiau nei 8 eurai, tad jie neteko per 30 eurų.

Už šitą laiką nėra pikta, nes aš jums nekaupiau pensijos: jūs pats kaupėte ir dėl to nukentėjote: netekote „Sodros" dalies ir kažkiek susikaupėte.

Tačiau kiek susikaupėte, praradimų neatstoja ir tai yra blogai. Tačiau daug kas to nežino, nes tai yra neviešinama.

Dabar, kai „Sodrą" nuo II pakopos atskyrė, jums į fondą pervedama visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Tai nėra teisinga.

Per „Žinių radiją" premjerės žurnalistas klausinėjo dėl subsidijų iš valstybės biudžeto. Premjerė išsisukinėjo, kad nuo reformos praėjo mažai laiko, reikia kokius dvejus metus palaukti ir pasižiūrėti.

Nieko panašaus, nereikia laukti, subsidiją reikia naikinti dabar", - akcentavo R.Lazutka.

Pasak jo, trečia nesąmonė - dvejų metų langas, per kurį galima išeiti iš fondų.

„Reikia atidaryti ne langą, o duris. Kodėl galima išeiti tik dvejus metus? Gal vienam dabar pinigų nereikia ir jis toliau kaupia, bet po dvejų metų atsitiks kokia nelaimė. Ir jau tada atsiimti negalės, nors kitiems leido. Tai kaip čia su Konstitucijoje numatyta lygybe?", - pastebėjo R.Lazutka.

Ar verta pasinaudoti langu ir atsiimti pinigus? Anot ekonomisto, vieno patarimo nėra, viskas priklauso nuo konkrečios situacijos.

„Priklauso nuo to, kiek jam reikalingi pinigai dabar, ar stabili, užtikrinta yra ateitis.

Jei žmogus prie dūšios neturi nė euro, nes maža alga, o gali tekti ateityje mašiną remontuotis ar taisyti dantis, tai verčiau pasinaudoti langu, nes po to iš kur skolintis? Gali pasiimti iš fondų ir pasidėti į banką. Ten palūkanos nedidelės, bet pinigai nedings ir bus galima pasiimti bet kada.

O jei vyras uždirba kokius 4 tūkst. eurų po mokesčių, žmona - 3 tūkst. eurų, vaikas suaugęs, namai pastatyti, tai kodėl tada toliau netaupius? Žmonės turi turėti mintyje, kad valstybės subsidija bus panaikinta, todėl vėliau gali tekti kaupti tik savais pinigais, o išeiti nebeleis", - perspėjo R.Lazutka.

Bankininkai mėgsta siūlyti kaupti ir trečioje pakopoje. Viliojama, kad pinigus bus galima atsiimti bet kada.

„Jei žmogus nori rizikuoti savais pinigais - kodėl gi ne? Tik reikia turėti mintyje, kad ten - visiškai privatus reikalas, valstybė nebesikiša, anksčiau kaupiantiems buvo bent mokesčio lengvata taikoma.

Tačiau reikia žinoti, kad rizikuoji, jog prasidės krizė ir tu turėsi sąskaitoje mažiau nei įmokėjai. O jei pinigus laikysi banke, pelnas bus labai mažas, bet garantuotas: atsiimsi kiek įdėjai ir dar palūkanas.

Bankuose indėliai yra apdrausti. Trečioje pakopoje - ne. Jei staiga prireikia pinigų, o jie trečioje pakopoje nuvertėjo, gaila atsiimti, kol jie neatsistatė.

O jei anksčiau laiko atsiimsi indėlį iš banko, atsiimsi visus įdėtus pinigus, tik palūkanų neteksi", - reziumavo R.Lazutka.