Ukraina leis vykdyti laipsnišką demobilizaciją ir kels atlyginimus kariams

Stengdamasi atremti varginančią Rusijos invaziją, kuri tęsiasi jau daugiau nei ketverius metus, Ukrainos kariuomenė susidūrė su dideliu žmogiškųjų išteklių stygiumi, nes mažai žmonių yra pasiryžę savanoriškai stoti į kariuomenę. 

Mobilizacija yra nepopuliari, o šaukimo atlikti karo tarnybą kampanija, kuri buvo sukritikuota kaip agresyvi, karo akivaizdoje sukėlė kai kurių gyventojų nepasitenkinimą. Kijevo karinė vadovybė ieškojo naujų idėjų, kaip padaryti karo tarnybą patrauklesnę – dabar svarstoma galimybė nutraukti nepopuliarias neterminuotas sutartis.

„Jau nuo šių metų tie asmenys, kurie buvo mobilizuoti anksčiau, turės galimybę būti palaipsniui paleisti iš karo tarnybos, remiantis aiškiais laiko kriterijais“, – socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis.

Prezidentas nepatikslino, po kiek laiko kariams būtų leidžiama demobilizuotis, ir nepateikė daugiau informacijos apie tarnybos trukmės pakeitimus, kurie dar turi būti užbaigti. Jis teigė, kad fronte tarnaujančių pėstininkų atlyginimai bus pakelti iki 250–400 tūkst. grivinų (apie 4 856–7 770 eurų) per mėnesį.

Remiantis Ukrainos kariuomenės tinklalapyje pateikiamais duomenimis, pėstininkai šiuo metu gali gauti iki 170 tūkst. grivinų per mėnesį (apie 3,3 tūkst. eurų), jei jie 30 dienų yra dislokuoti fronte arba už priešo linijų. Minimalus mėnesinis darbo užmokestis, mokamas ne kovinėse operacijoje dalyvaujantiems kariams, pakiltų nuo 20 tūkst. iki 30 tūkst. grivinų (nuo 388 iki 582 eurų).

Detalės bus baigtos derinti šį mėnesį, o reformų įgyvendinimas prasidės birželį, nurodė V. Zelenskis.

Kai Rusija 2022 m. pradėjo visapusišką invaziją, karinio verbavimo biuruose buvo gausu savanorių, norinčių ginti šalį. Dabar beveik visi naujokai yra šauktiniai, kurie pradėjo tarnauti ne savo noru, o kariuomenę taip pat kamuoja masiniai pasišalinimo atvejai, skelbia Ukrainos žiniasklaida.