Socdemų apklausa: potencialių rinkėjų nuomonės apie koaliciją su „aušriečiais“ skilusios į dvi stovyklas

Socialdemokratų partija apklausos rezultatais pasidalino ir su ELTA. 

LSDP užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad 41,1 proc. potencialių rinkėjų mano, jog koalicija turėtų tęsti darbus dabartinėje sudėtyje, o 42,9 proc. – kad „aušriečių“ koalicijoje turėtų nelikti. 

Ši apklausa taip pat rodo, kad 16 proc. potencialių socialdemokratų rinkėjų dėl yra neapsisprendę, kaip turėtų atrodyti tolesnis koalicijos darbas. 

Tuo metu 49,3 proc. visų apklausos dalyvių teigia, jog LSDP neturėtų tęsti koalicijos su „Nemuno aušra“, 29,1 proc. visų respondentų mano, jog darbas turėtų būti tęsiamas dabartinėje koalicijos sudėtyje, o 21,6 proc. visų respondentų šiuo klausimu nuomonės neturėjo.

Gyventojų taip pat klausta, kaip, jų manymu, turėtų atrodyti valdančioji koalicija, jeigu į „Nemuno aušros“ vietą būtų ieškoma naujų partnerių. 

16,8 proc. visų respondentų teigė, jog į „aušriečių“ vietą turėtų būti priimta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, 13,6 proc. atsakė, jog tai turėtų būti Liberalų sąjūdis. 

Kad tai turėtų būti kitos partijos mano tik 0,7 proc. apklaustųjų, o kad vietoj „aušriečių“ į koaliciją prisijungtų konservatoriai – tik 0,3 proc. 

Vis dėlto, didžiausia dalis – 41,2 proc. – mano, jog reikėtų pasilikti Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) atstovus ir dirbti mažumos Vyriausybės sąlygomis. 

Nuomonės neturėjo arba nežinojo 27,3 proc. visų respondentų.

Analogiškas klausimas užduotas ir potencialiems LSDP rinkėjams. 51,3 proc. jų mano, jog reikėtų dirbti mažumos Vyriausybės sąlygomis kartu su LVŽKŠS, 22,6 proc. jų teigė, kad vietoje „aušriečių“ turėtų būti demokratai „Vardan Lietuvos“. Liberalų sąjūdžiui palankumą išreiškė 10 proc. potencialių socialdemokratų rinkėjų, o nežino ar neatsakė – 15,7 proc.

Atitinkamai klausta, ar pagerėtų požiūris į LSDP, jei „Nemuno aušra“ būtų atribota nuo koalicijos. 24,5 proc. visų respondentų teigė, jog požiūris pagerėtų, 15,8 proc. atsakė, jog pablogėtų. Kad požiūris į LSDP nepasikeistų atsakė 45,3 proc. visų respondentų, o nežino ar neatsakė – 14,3 proc.

Tuo metu potencialių LSDP rinkėjų gretose 25,2 proc. atsakė, jog požiūris pagerėtų, 18 proc. – kad pablogėtų, o 47,2 proc. tvirtino, jog požiūris į socialdemokratus nepasikeistų. Dar 9,6 proc. nežinojo atsakymo arba neturėjo nuomonės.

Reikėtų atkurti diplomatinius santykius su Kinija

Tiesa, tęsiantis viešoms diskusijoms dėl diplomatinių santykių atkūrimo su Kinija, gyventojų klausta, ar Lietuva turėtų juos atkurti. 

Kad Lietuva diplomatinius santykius su Kinija „tikrai turėtų“ atkurti mano 24,8 proc. visų respondentų. Jog „greičiau turėtų“ atkurti santykius su Pekinu pasisakė 47,1 proc. respondentų. 12,8 proc. mano, jog Vilnius „greičiau neturėtų“ atkurti diplomatinių santykių, o 4,7 proc. – jog „tikrai neturėtų“. 10,6 proc. atsakymo nežinojo arba neatsakė.

Savo ruožtu potencialių LSDP rinkėjų gretose atsakymai į klausimą dėl Kinijos pasiskirstė taip: 29,6 proc. atsakė, jog „tikrai turėtų“, 52,8 proc., kad „greičiau turėtų“. 9,4 proc. pasisakė, jog „greičiau neturėtų“, o 1,6 proc., kad „tikrai neturėtų“ atkurti diplomatinių santykių su Pekinu. Nežino ar neatsakė – 6,6 proc. potencialių LSDP rinkėjų.

Pasisako už kontaktą su Minsku viceministrų lygiu

Gyventojams užduotas klausimas, ar Lietuva turėtų inicijuoti riboto lygio oficialius kontaktus su Baltarusija tam tikriems klausimams spręsti, pavyzdžiui, užsienio reikalų viceministrų lygiu.

Apklausos duomenimis, 21,5 proc. visų respondentų atsakė, jog „tikrai turėtų“, 42,4 proc. – jog „greičiau turėtų“. 19,1 proc. atsakė, jog Vilnius „greičiau neturėtų“ kalbėtis su Minsku užsienio reikalų viceministrų lygiu, o dar 7,1 proc. pareiškė, jog to daryti Lietuva „tikrai neturėtų“. Savo ruožtu 9,9 proc. visų respondentų – neapsisprendę.

Tuo metu 17,9 proc. potencialių LSDP rinkėjų pareiškė, jog Lietuva „tikrai turėtų“ kalbėtis su Baltarusija viceministrų lygiu, o 55,1 proc. atsakė, kad „greičiau turėtų“. Savo ruožtu 16,4 proc. potencialių socialdemokratų rinkėjų mano, jog Vilnius „greičiau neturėtų“ kalbėtis su Minsku viceministrų lygiu, dar 3,4 proc. tvirtino, jog „tikrai neturėtų“.

„Baltijos tyrimų“ apklausa atlikta šių metų kovo 19–30 dienomis, iš viso apklausta 1009 gyventojų.

ELTA primena, kad įtampa koalicijoje padidėjo po to, kai dalis valdančiųjų partnerių Seime nepalaikė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo. Tuomet dar laikinai partijos pirmininko pareigas ėjęs Mindaugas Sinkevičius savo nuomonę šiuo klausimu žadėjo pareikšti praėjusį penktadienį vykusio LSDP suvažiavimo metu, tačiau išrinktas pirmininku savo pozicijos dėl tolimesnio koalicijos darbo neatskleidė – tai pažadėjo padaryti artimiausiu metu, įvertinus visas aplinkybes. 

Socialdemokratų lyderis taip pat teigė, kad pasikalbės su „aušriečių“ lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu. Jo teigimu, koalicijoje santykiai tarp partnerių niekada nėra nei itin malonūs, nei itin draugiški, tačiau juos, kokie komplikuoti bebūtų, esą reikia palaikyti. 

Kritiką dabartinei koalicijai su „Nemuno aušra“ yra ne kartą išsakę ir kai kurie LSDP nariai. 

M. Sinkevičius anksčiau teigė, kad dėl darbo koalicijoje „minimalūs“ pokalbiai su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovais vyksta. Apie tai užsiminė ir šios frakcijos Seime seniūnas Lukas Savickas. Politikas tvirtino, jog „minimalūs“ pokalbiai su socdemais vyksta jau pusę metų. 

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime.