Nauja PSO pandemijų sutartis kelia pavojų Lietuvos suverenumui sveikatos politikoje?

Šalys iki šiol nesutaria, kaip praktikoje turėtų veikti pernai priimta pandemijų valdymo sutartis, o Lietuvoje apie tai informacijos iš viso beveik nėra.

PSO Generalinėje Asamblėjoje Pandemijų susitarimas buvo priimtas pernai gegužės mėnesį. Skelbiama, kad nauja sutartimi siekiama užkirsti kelią nenuosekliam atsakui į ateities pandemijas, toks vyko pasaulį užklupus koronavirusui COVID-19.

Susitarimas turėtų pagerinti pandemijų valdymo koordinavimą, stebėjimą ir prieigą prie vakcinų.

Gresia nauji įsipareigojimai valstybėms

Tačiau iki šiol daug klausimų kelia vienas svarbiausių susitarimo punktų. Pagal jį įsteigiama pandeminį potencialą turinčių patogenų dalijimosi sistema (PABS), ją koordinuos pati PSO. Šiuo metu vyksta derybos dėl to, kaip funkcionuos ši sistema, kokius įsipareigojimus (teisinius, administracinius, finansinius) turės šalys narės.

Nors nauja sutartis tarp šalių kelia nemažai diskusijų, Lietuvoje apie tai beveik nekalbama. Šiai temai iškelti į viešumą šiandien Seime rengiama konferencija „PSO pandemijų sutartis: ar išsaugosime suverenumą sveikatos politikos srityje?".

Joje politikai, ekspertai ir tarptautiniai svečiai diskutuos apie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pandemijų susitarimą, jo pasekmes ir galimus įsipareigojimus Lietuvai.

„Pagal naujausią susitarimą, numatomas dalijimasis ligų, galinčių sukelti pandemiją, sukėlėjais, tačiau aiškiai neapibrėžta, kaip tai bus daroma. Nerimaujame dėl biologinio saugumo, ypač prisimindami JAV Atstovų rūmų ataskaitą, kurioje daroma išvada, jog koronavirusas tikriausiai išplito iš Wuhan laboratorijos.

Taip pat nėra aišku, kiek tai kainuos Lietuvai", - sako renginio organizatorius, Seimo narys dr. Rimas JANKŪNAS.

Pasak jo, iki šiol pagrindiniai PABS veiklos aspektai lieka neapibrėžti, o tai kelia susirūpinimą dėl biologinio saugumo ir funkcijos stiprinimo tyrimų rizikos, kuri gali lemti pavojingų patogenų atsiradimą ir galimą bioterorizmą.

Be to, yra būtina PABS priede įtvirtinti teisiškai privalomas biologinio saugumo garantijas. Vis dar nėra aišku, kokie bus šalių narių finansiniai įsipareigojimai dalyvaujant šioje sistemoje.

„Naujausią PSO sutartį turės ratifikuoti Seimas. Tačiau PSO padarė tam tikrą klastą. Yra tam tikros sveikatos priežiūros taisyklės, kurių Seimui ratifikuoti nereikės.

Sveikatos politika virto ne tik medicininiu, bet ir geopolitiniu klausimu. Didžiųjų valstybių konkurencija vis labiau persikelia į sveikatos sektorių, todėl Lietuvai vis sunkiau išlaikyti savarankišką sveikatos politiką", - sako R.Jankūnas.

Nereikalingoms vakcinoms - milijonai eurų

Naujausias PSO susitarimas kalba apie patogesnę prieigą p vakcinų. Lietuva jau turi pamokų, iš kurių reikėtų pasimokyti. R.Jankūnas primena, kad nors koronavirusas Lietuvoje nebesiaučia, mes ir toliau masiškai perkame vakcinas nuo šios ligos.

„Pernai vakcinų nuo COVID-19 Lietuva įsigijo už 5 mln. eurų. Šiemet - už 9 mln. eurų. Rašiau raštus, kalbėjau su valstybės institucijomis, bet Lietuva nesiryžo nutraukti šių pirkimų įsipareigojimų, kuriems buvo pasirašytos sutartys net keleriems metams.

Pandemijos metu niekas nesigilino, pasirašė tas sutartis, bet svarbu žinoti, kad naujausia sutartis buvo pasirašyta 2023 metais, kai jau akivaizdu, kad tokių vakcinų nebereikia. Norėčiau žinoti, kiek tai Lietuvai kainavo", - sako R.Jankūnas.

Lietuvos ateitis - socialinių kreditų sistema?

Dar vienas svarbus klausimas, šiandien aptariamas Seime vyksiančioje konferencijoje, - skaitmeniniai asmens tapatybės dokumentai ir socialinių kreditų sistema.

Kritikai įspėja, kad netinkamai suprojektuotos skaitmeninės identifikavimo sistemos gali kelti grėsmę privatumo apsaugai ir piliečių laisvėms, ypač jei jos būtų integruojamos su kitomis skaitmeninėmis valdymo sistemomis.

Šia tema Seime šiandien kalbės JAV teisininkė Reggie Littlejohn. Ji svarsto, ar skaitmeniniai asmens tapatybės dokumentai kelia grėsmę laisvei ir privatumui?

Ar skaitmeniniai asmens tapatybės dokumentai galėtų išsivystyti į sistemą, panašią į Kinijos socialinio kredito sistemą, leidžiančią vykdyti masinį stebėjimą ir totalitarinę kontrolę? Be to, pasaulio ekonomikos forumas numato, kad skaitmeniniai asmens tapatybės dokumentai palengvins prieigą prie būtinų paslaugų, o tai kelia susirūpinimą dėl jų galimo privalomo naudojimo.

Kitas pavojus - netinkamai suprojektuotos skaitmeninių asmens tapatybės dokumentų sistemos galėtų kelti grėsmę demokratijai ir žmogaus teisėms dėl neteisėto duomenų atskleidimo ir piktnaudžiavimo.

„Ar skaitmeniniai dokumentai, net jei pradžioje būtų savanoriški ir nekenksmingi, galėtų tapti privalomo skaitmeninio identifikavimo pirmtakais, paremtais dirbtiniu intelektu ir susietais su centrinio banko skaitmeninėmis valiutomis ar skaitmeninėmis piniginėmis, taip įkalinant žmoniją „skaitmeniniame gulage"?

Ar egzistuoja grėsmė, kad asmeniniai duomenys ir kita informacija gali būti neteisėtai atskleista ar ja būtų piktnaudžiaujama?

Jei šie skaitmeniniai dokumentai būtų netinkamai sukurti ar reguliuojami, ar tokia sistema galėtų kelti pavojų pagrindiniams demokratijos ir žmogaus teisių principams?" - tokius klausimus kelia R.Littlejohn, šiandien apie tai kalbėsianti Seime.

Renginyje taip pat dalyvaus politikai ir visuomenininkai: Seimo nariai dr. R.Jankūnas, dr. Vytautas Sinica, dr. Ignas Vėgėlė, Valius Ąžuolas, Aidas Gedvilas, Seimo sveikatos reikalų komiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, Sveikatos teisės instituto direktorius Ramūnas Aušrotas.

Taip pat atvyko svečiai iš užsienio. JAV teisininkė R.Littlejohn yra organizacijos „Women's Rights Without Frontiers" steigėja ir prezidentė, garsi žmogaus teisių gynėja, žinoma iš CNN ir „Fox News" laidų. Kalbės Estijos parlamentaras Anti Poolamets, fondo „Ordo Iuris" Teisinės kultūros instituto plėtros direktorius Zbigniew Przybyłowski (Lenkija) ir kiti ekspertai.

Seimo nario pranešimas

Pranešimas apmokėtas iš seimo nario Rimo Jono Jankūno parlamentinei veiklai patirtoms išlaidoms kompensuoti skiriamų lėšų.

Užs.122