1 nuotr.Mokyklų bendruomenė, tėvai, politikai - pašiurpę, nes Marijampolėje Sūduvos gimnazijoje nepilnametis aštriu daiktu sužalojo keletą mokinių. Politikai daro išvadas, kad štai policija jau kovoja su pasekmėmis, ir turi tėvai, mokykla užsiimti prevencija. Tiesos čia yra.
Bet vieša paslaptis, kad mokyklos, darželiai, norėdami išsaugoti savo reitingus, nenori viešinti vidinių problemų, kai kuriais atvejais, matyt, jaučiasi bejėgiai dėl pačios sistemos. Jau nesuskaičiuojamą kartų girdėjau iš pedagogų, kas darosi dėl įtraukties.
Darželių, mokyklų darbuotojai pasakoja istorijas, kaip kenčia kiti vaikai, kai grupėje pradeda siautėti vadinamieji ypatingi vaikai.
Su visa pagarba jų šeimoms ir tiems vaikučiams, kurie turi sveikatos problemų, - bet realybė tokia, kad kiti vaikai nebenori eiti į darželį, mokyklą, nes žino, kad bus TAS klasiokas, darželio grupiokas, kuris vėl rėks, vėl muš, vėl trukdys.
O darbuotojos pasakoja, guodžiasi tarpusavy, kaip pavargo su TUO vaiku, kai jam užėjo pykčio priepuoliai, ir net nepadėjo nusiraminimo kambarys. Ar kas nors pagalvoja, kaip traumuojami tie sveikieji vaikai? Ar normalu, kai ryte vaikas tėvams pasako, kad bijo eiti į darželį, nes bus TAS grupiokas.
Ir tokių atvejų, kaip Marijampolėje, gali būti daugiau. O keisčiausia, kad valdžia niekada nepripažins, kad jų nuleistoje tvarkoje, sistemoje kažkas blogai, tvarkykitės tėvai ir pedagogai.
Tai gal nustokite tyčiotis iš tų pedagogų? Jiems ir taip sudėtinga šiais laikais dirbti. Bent kad kartą gyvenime reikia nustoti visiems tylėti, tai faktas. Juk tas paauglys ne per dieną tapo smurtaujantis, jo polinkius buvo galima pastebėti ir anksčiau. Įvertinti grėsmes.
Ministerijos tik giriasi nuveiktais darbais, būtų įdomu sužinoti, kiek mokyklų ir darželių klerkai aplankė, kad išsiaiškintų, kokių problemų kyla įgyvendinant įtrauktį.
Kokios situacijos vyraujančios, kaip pakito bendra mokinių psichologinė būsena - į gera ar į bloga, ir pan. Manau, kad visai ne pro šalį kasdien tikrinti mokinių kuprines ir kišenes, ką jie į mokyklą atsineša.
Manau, būtų rasta visokių įdomybių. Dėl vaikų saugumo mes galime padaryti žymiai daugiau, ne tik atimti telefonus per pamokas... Reikia realybei pažvelgti į akis ir daryti sprendimus, kurie suteiks daugiau saugumo mūsų vaikams.
Mano manymu, jeigu negali prognozuoti žmogaus elgesio, jis negali mokytis su kitais mokiniais. Jam turi būti individuali priežiūra ir mokymas.
