Seime nesuteikta teisė kalbėti teisininkei iš JAV

Tiesa, nors tam buvo surinkti Seimo narių parašai, galiausiai Seimas apsisprendė, kad ši tema nėra aktuali Lietuvai.

Toks sprendimas buvo priimtas dar prieš rytinį plenarinį Seimo posėdį seniūnų sueigoje motyvuojant, kad tema nėra aktuali Lietuvai. Todėl teisininkei nebuvo suteikta galimybė pasisakyti posėdžio metu.

JAV teisininkė R.Littlejohn yra organizacijos „Women's Rights Without Frontiers" steigėja ir prezidentė, garsi žmogaus teisių gynėja, žinoma iš „CNN" ir „FoxcNews" laidų. Jos parengta tema apie skaitmeninius asmens tapatybės dokumentus ir socialinių kreditų sistemą teisininkė vėliau kalbėjo Seime vykusios konferencijos metu.

„Gegužės 3 d. - Pasaulinė spaudos diena. Ši diena skirta didinti sąmoningumą apie spaudos laisvės svarbą.

Minint dieną primenama, kad pasaulyje yra šalių, kuriose žodžio laisvė yra cenzūruojama.

Sveikinu, Lietuvą, kuri prisijungė prie šių šalių: Šiaurės Korėjos, Baltarusijos, Rusijos ir kt.

Šiandien ryte seniūnų sueiga pašalino šį klausimą iš plenarinio posėdžio. Pagal Seimo statutą ne mažiau kaip dešimtadalio Seimo narių reikalavimu, diskusija privalomai įtraukiama į darbotvarkę. Motyvavimas buvo - šis klausimas nėra ypač svarbus.

Ar tikrai? Tai nėra ypač svarbus klausimas, kuris gali lemti tokią krizę, kuri prasidėjo 2020 m. kai išplito koronavirusas?", - konferencijos, skirtos PSO sutarčiai dėl pandemijų valdymo temai metu sakė Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas.

JAV teisininkė R.Littlejohn konferencijos metu pristatė savo pranešimą ir svarstė, ar skaitmeniniai asmens tapatybės dokumentai kelia grėsmę laisvei ir privatumui? Ar skaitmeniniai asmens tapatybės dokumentai galėtų išsivystyti į sistemą, panašią į Kinijos socialinio kredito sistemą, leidžiančią vykdyti masinį stebėjimą ir totalitarinę kontrolę?

Be to, pasaulio ekonomikos forumas numato, kad skaitmeniniai asmens tapatybės dokumentai palengvins prieigą prie būtinų paslaugų, o tai kelia susirūpinimą dėl jų galimo privalomo naudojimo.

Kitas pavojus - netinkamai suprojektuotos skaitmeninių asmens tapatybės dokumentų sistemos galėtų kelti grėsmę demokratijai ir žmogaus teisėms dėl neteisėto duomenų atskleidimo ir piktnaudžiavimo.

„Ar skaitmeniniai dokumentai, net jei pradžioje būtų savanoriški ir nekenksmingi, galėtų tapti privalomo skaitmeninio identifikavimo pirmtakais, paremtais dirbtiniu intelektu ir susietais su centrinio banko skaitmeninėmis valiutomis ar skaitmeninėmis piniginėmis, taip įkalinant žmoniją „skaitmeniniame gulage"?

Ar egzistuoja grėsmė, kad asmeniniai duomenys ir kita informacija gali būti neteisėtai atskleista ar ja būtų piktnaudžiaujama?

Jei šie skaitmeniniai dokumentai būtų netinkamai sukurti ar reguliuojami, ar tokia sistema galėtų kelti pavojų pagrindiniams demokratijos ir žmogaus teisių principams?" - tokius klausimus Seime kėlė R.Littlejohn.

Išskirtinį interviu su JAV teisininke R.Littlejohn skaitykite artimiausiuose „Vakaro žinių" numeriuose.