1 nuotr.Pastarosiomis dienomis (ypač neseniai „LRT forumas" tą parodė) dar kartą galėjome pamatyti tai, apie ką daugelis jau seniai kalba - visuomeninis transliuotojas tampa ne tik informavimo, bet ir politinio įvaizdžio formavimo įrankiu.
Ir vėl tas pats vaizdas: viena partija patogiai pasodinama TV laidoje (Valdas Benkunskas net ne kaip politikas, o kaip ekspertas. Kaip politikas buvo Laurynas Kasčiūnas) ir pavaizduojama kaip problemos „sprendėjai". Šį kartą - migracijos tema. Ironija ta, kad būtent tie patys žmonės tą problemą ir sukūrė.
Vilniaus meras Benkunskas. Staiga tampa griežtas kovotojas su migracija, integracijos ekspertas, beveik paskutinė viltis sostinei. Klausaisi ir galvoji - o tai kas valdė Lietuvą dar prieš 1,5 metų? Kas darė sprendimus? Kas „atidarė vartus"?
Atsakymas paprastas - tie patys. Bet LRT eteryje apie tai - tyla. Jokio rimtesnio klausimo, jokio konteksto. Viskas patogiai sudėliota taip, kad žiūrovas išeitų su viena mintimi: „va, kažkas pagaliau sprendžia".
Sprendžia? Rimtai? V.Benkunskas dabar laksto su segtuvais, renka parašus, dalina interviu, kalba apie lietuvybę. Bet kur jis buvo visus tuos metus, kai sprendimai buvo priiminėjami? Kur buvo iniciatyvos tada? Kur konkretūs darbai?
Dabar - klasika. Artėja rinkimai, atsiranda „tema", ir visi staiga tampa kovotojais. Ir tada įsijungia visas mechanizmas: LRT eteris, interviu, forumai, „rimtos diskusijos". Viskas tam, kad būtų sukurtas įvaizdis. Ne sprendimai. Įvaizdis!!! Kaip toje gazuoto gėrimo reklamoje.
Ir čia net ne apie Benkunską. Jis daro tai, ką daro visi politikai prieš rinkimus. Klausimas kitas - kodėl visuomeninis transliuotojas taip noriai tame dalyvauja? Nes kai problemą sukūrę žmonės staiga tampa jos „sprendėjais", o žiniasklaida tai parduoda kaip realybę - čia jau nebe politika.
Čia jau komunikacinė operacija. Gal net propaganda, jei norite.
Kviečiu visus atsimerkti!
