Algimantas RUSTEIKA: Bukumas. Liga ir metrologija (Savaitgalio mokslinis tyrimas)

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Naujausi stebėjimai rodo, kad bukumas nėra individuali būsena ar pavienis sutrikimas. Tvarios įtraukties ekosistemose jis įgauna kolektyvinę, atmosferinę formą ir plinta pagal masių psichologijos dėsnius.

Ypač palankia terpe ligos sklaidai yra socialiniai tinklai, kur pikta forma, stipri emocija ir silpna atmintis sudaro idealias sąlygas spartesnei bukumo cirkuliacijai.

Klasikinėje fazėje tiriamasis subjektas pirmiausia sukuria primityvų vaizdinį, telpantį į 4-5 sakinius, kur pasaulis padalijamas į „mus ir „juos". Antrajame etape teiginys kartojamas tiek kartų, kol tampa gamtos dėsniu.

Trečiajame etape bandymas suprasti laikomas lojalumo stoka ir kenkėjiška veikla. Pavyzdys - klausimas "kieno Krymas?". Formuojasi orveliškas efektas, kai kalbos paskirtis nebėra tikrovės apibūdinimas, bet tampa įkyria manija pakeisti ją primityviu pakaitalu.

Taikomas supaprastintos baimės principas: kuo sudėtingesnė problema, tuo bukesnis turi būti jos viešas aiškinimas. Socialiniuose tinkluose ir valdiškoje žiniaKlaidoje šis principas pasiekia tobulą formą, nes algoritmai sistemiškai skatina primityvų turinį.

Sukurtos psichozės terpėje išlieka ne stipriausias argumentas, o trumpiausias šūkis, kurį galima isteriškai skanduoti. Empiriškai nustatyta, kad bukumo plitimą spartina šie veiksniai:

1. Teiginių kartojimas be turinio nuostolių, nes turinio ten ir taip nėra.

2. Emocinis užtaisas, ypač epinis įniršis, baimė ir triumfuojantis neišmanymas.

3. Kolektyvinis patvirtinimas, kai vienas ir tas pats absurdas matomas daugybę kartų ir dėl to laikomas tiesa.

4. Anoniminis drąsumas, leidžiantis bukuomenės subjektui reikšti mintis, kurių šiaip nedrįstų ištarti net veidrodžiui.

Tokiu būdu veikia rinkoje parduodami bukumo aerozolio generatoriai. Tai, kas anksčiau plisdavo lėtai per gandą, šiandien išpurškiama realiu laiku per bendrinimą, persiuntimą ir bukai sustiprintą pasipiktinimą.

Pažymėtina, kad orveliškoje fazėje kalbinė sistema ima veikti atbuline tvarka: žodžiai „laisvė, „saugumas, „grėsmė, „atsakomybė" nusako nebe realius reiškinius, o bukuomenės primetamas jų priešybes.

Masių psichologijos požiūriu bukumas nėra vien proto stoka. Tai socialiai sustiprintas komfortas negalvoti, moralinis leidimas nesuprasti ir kolektyvinė prievolė mąstymą pakeisti lojalumu.

Kuo bukesnė klykianti ir suinteresuota minia, tuo tylesnė tampa mintis ir tuo mažiau abejonių patiria akivaizdi nesąmonė.

Bukumas kaip užkrečiamoji būklė: sukėlėjas, klinika, diagnostika, gydymas ir vakcinacija

Bukumas turi visus klasikinės užkrečiamos būklės požymius: kontaktinį plitimą, latentines formas, paūmėjimus prieš rinkimus ir didelį atsparumą logikai. Todėl siūloma jį klasifikuoti kaip socialinę-kognityvinę infekciją, kurios sukėlėjas moksliškai įvardijamas kaip idiota socialis.

Sukėlėjas

Nors izoliuoti grynąjį sukėlėją laboratorinėmis sąlygomis nepavyko, dauguma tyrėjų sutaria, kad jis dauginasi terpėje, kurioje vienu metu yra trys elementai: neišmanymas, baimė, viešas mikrofonas.

Kai šie veiksniai susijungia, susidaro ypač aktyvi forma, vadinama retoriniu patogenu. Jis perduodamas oro lašeliniu, ekraniniu ir partiniu būdu. Ypač pavojingas uždarose grupėse, komentaruose ir LRT studijose su ryškiu apšvietimu.

Užsikrėtimo keliai

Pagrindiniai perdavimo mechanizmai: tiesioginis kontaktas su nuolat kartojamu absurdu, ilgalaikis buvimas Panoramoje ir kitoje informacinėje aplinkoje, kur agresyvi emocija pakeičia faktą. Pastebėta, kad užsikrėtimo spartai didelę reikšmę turi sąlytis su autoritetingai ištarta nesąmone ir socialinių tinklų vartojimas be apsauginių filtrų.

Taip pat svarbu pažymėti, kad užkratas dažnai plinta per antrinį pasidalijimą, kai užkrėstas individas nebesupranta, ką platina, bet jaučia liguistą poreikį tai būtinai persiųsti.

Klinikinis vaizdas

Ankstyvieji simptomai: sumažėjęs tolerancijos faktams lygis, potraukis supaprastintiems paaiškinimams, nuolatinis žodžių "akivaizdu, "visiems aišku", „atsibuskit" vartojimas.

Vidutinio sunkumo forma pasireiškia nekontroliuojamu polinkiu aiškinti sudėtingus reiškinius vienu sakiniu. Vyrauja įsitikinimas, kad abejonė yra silpnumas, o kitokia nuomonė yra išdavystė. Ilgainiui ligonį užvaldo polinkis viską sieti su grėsmėmis, puolimu ir „slaptais interesais".

Sunki forma pasireiškia progresuojančiu realybės atmetimu, agresyvia reakcija į statistiką. Individai dažnai junta haliucinacinį įsitikinimą, kad kiekvienas prieštaraujantis argumentas patvirtina "teisybę".

Būdingas nuolatinis kliedesys, kad puola iš visų pusių, net kai niekas nepuola. Dažni regėjimai, kad aplinkui vien "penktoji" ar "aštuntoji" kolonos.

Diagnostika

Bukumo diagnostika remiasi keliais patikimais testais. Greitasis atrankos testas: tiriamajam pateikiami trys faktai ir vienas jiems prieštaraujantis šūkis. Jei jis pasirenka šūkį, nes „taip paprasčiau", testas laikomas teigiamu.

Provokacinis mėginys: subjektui mandagiai užduodamas patikslinantis klausimas. Jei per kelias sekundes atsiranda kaltinimai „nelojalumu", „naivumu" arba "darbu priešui", liga laikoma pažengusia.

Laboratorinis rodiklis: fiksuojamas disproporcinis pasitikėjimo savimi ir žinių santykis. Kuo mažiau žinių, išsilavinimo ir savikritiškumo, tuo didesnis pasipūtimas ir tonas. Tai vienas specifiškiausių klinikinių žymenų diagnozei.

Gydymas

Gydymas sudėtingas, nes dalis pacientų savo būseną laiko ne liga, o pozicija, artima pozai. Nepaisant to, psichiatrų bendruomenė siūlo kombinuotą gydymą. Taikomas ribotas, bet nuoseklus faktų kursas.

Kasdien po vieną valandą - dozuotas kontaktas su ilgesniu nei vieno sakinio tekstu. Rekomenduojami kritinio mąstymo pratimai ir izoliacija nuo nuolatinio pasipiktinimo srauto. Sunkiais atvejais išrašoma tyla.

Vis dėlto praktika rodo, kad pažengusios stadijos pacientai į gydymą reaguoja priešiškai ir faktus suvokia kaip provokaciją. Todėl dažniausiai taikomas tik simptominis gydymas - palaikomoji žalos mažinimo strategija, kurios tikslas neleisti individui galutinai išeiti iš proto.

Profilaktika

Profilaktika išlieka veiksmingiausia priemone. Rekomenduojama kasdien tikrinti bent vieną bukumui nemalonų faktą. Nepasitikėti teiginiu vien dėl to, kad jis patinka. Ypač vengti informacinių fermų, išlaikomų iš užsienio fondų, kuriose penima tvariu ir įtraukiu ideologiniu jovalu.

Elementarūs reikalavimai taip pat būtini - išlaikyti proto higieną, plauti rankas ir skalauti burną po komentarų skilties ir nevartoti nepatikrinto turinio nevirinto.

Vakcinacija

Perspektyviausia laikoma kognityvinė vakcina, sudaryta iš susilpnintų, bet atpažįstamų idiotizmo fragmentų, kartu su paaiškinimu, kodėl jie tokie yra. Ši vakcina nesuteikia absoliutaus imuniteto, tačiau reikšmingai sumažina sunkių formų riziką.

Pagrindinės vakcinų rūšys:

Pirminė faktų vakcina - skiriama ankstyvoje ligos stadijoje, kol dar neįsitvirtino refleksinis šūkių ir skanduočių prioritetas.

Stiprinamoji istorijos dozė - padeda atpažinti seniai matytas manipuliacijas naujoje pakuotėje.

Atminties revakcinacija - kritiškai būtina, nes bukuomenės užkratas plinta trumpa arba ištrinta atmintimi.

Skubioji vakcina nuo panikos - taikoma protrūkių metu, ypač kai tariamos grėsmės ima skatinti grupinius prievartos ir susidorojimo veiksmus.

Būdingas klasikinis epidemiologinis paradoksas, kai vakcinacija nuo bukumo atmetama dėl individo bukumo.

Išvada

Bukumas tenkina pagrindinius užkrečiamos ligos kriterijus: plinta kontaktu, mutuoja priklausomai nuo terpės, sudaro protrūkius ir ypač pavojingas susilpnėjus visuomenės imuninei sistemai - kritiniam mąstymui.

Todėl visuomenės apsaugai privaloma ne tik išmatuoti bukumą, bet ir vykdyti aktyvią imunizacijos programą. Kitaip kiekvienas naujas protrūkis vėl bus palaikytas netikėtu reiškiniu, nors tai būtų tik senas užkratas su nauju kalbančiu LRT snukiu.

TARPTAUTINĖ BUKUMO METROLOGIJA: BANDYMAS ĮVESTI UNIVERSALŲ POLITINIO INTELEKTO IŠKRYPIMO MATĄ

Tarptautinėje konferencijoje "Bukumas be sienų" siūloma įvesti standartizuotą bukumo matavimo vienetą, aptariami jo kalibravimo metodai, eksperimentiniai duomenys bei praktinis pritaikomumas viešojo valdymo srityje.

Metodologija

Siūlomas bazinis vienetas - vienas bukas (1 B). Bukas - tai minimalus intelekto kiekis, būtinas priimti sprendimą pirmykštėje bandoje, kurioje intelektas neegzistuoja.

Tačiau tolimesni tyrimai parodė, kad bukumas retai veikia izoliuotai. Dažniausiai jis pasireiškia simbiozėje su vadinamuoju budrumo koeficientu (Bd) - visuomenės gąsdinimo išorės grėsmėmis intensyvumu.

Todėl įvedama papildoma bukumo dimensija, kintamasis buko budrumo koeficientas - vienas budrius ( 1 Bd). Budrumo koeficientas nusako, kiek kartų per laiko vienetą minimas "baisus priešas", nepriklausomai nuo jo faktinio egzistavimo, artumo ar krypties.

Atlikus koreliaciją, translytizaciją ir inauguraciją, siūlomas galutinis budraus bukumo vienetas SI sistemoje: 1 BBd - vienas bukas budrius.

Praktinis pritaikymas

Budraus bukumo eskalacijos skalė: identifikuotos tokios pagrindinės stadijos:

a) Latentinis budrus bukumas - „turime būti atsargūs".

b) Aktyvus budrus bukumas - „grėsmės kasdien grėsmingai daugėja".

c)Totalinis budrus bukumas - „mus jau puola!".

c) Hiperbudrus bukumas- „mus puola iš visų pusių vienu metu!".

d) Kvantinis budrus nubukėjimas - priešas vienu metu ir egzistuoja, ir neegzistuoja, nes jis juokingai silpnas ir kartu baisiai stiprus.

Eksperimentiniai stebėjimai

Tyrimai rodo, kad bukumo lygis didėja proporcingai budrumo retorikai. Kai argumentų mažėja, budrus bukumas didėja. Šis reiškinys vadinamas kompensaciniu gąsdinimo mechanizmu.

Atvejo analizė

Eksperimentinėje aplinkoje stebėtas tipinis scenarijus. Pradinė situacija: sprendimas neturi loginio pagrindo. Įvedamas išorės grėsmės elementas ir diskusija bemat pereina nuo "kodėl?" prie "o kas, jeigu?" ir budrus bukumas transformuojamas į "strateginį atsargumą".

Autoriai rekomenduoja ateityje įvesti papildomą rodiklį - sveiko proto likutį, tačiau preliminarūs bandymai jį aptikti kol kas nedavė statistiškai reikšmingų rezultatų.

Eksperimentų protokolai

Siekiant patvirtinti teorinius modelius, buvo atlikta keletas kontroliuojamų (ir nekontroliuojamų) eksperimentų, imituojančių realias politines ir lytines sąlygas.

Eksperimentas Nr. 1 - „Tuščio argumento užpildymas". Tikslas: nustatyti, kaip greit loginė spraga gali būti pakeista buko budrumo retorika. Tiriamajam pateikiamas klausimas, į kurį objektyviai nėra paruošto atsakymo, pvz. „kodėl priimtas sprendimas X?".

Rezultatai: 87 % atvejų atsakymas per 3 sekundes nukrypsta į „sudėtingą geopolitinę situaciją. 62 % atvejų atsiranda neapibrėžtas vidinis priešas ("kažkas nori valstybę destabilizuoti"). Išvada: bukas budrumas efektyviai kompensuoja argumentų trūkumą, ypač kai auditorija neturi laiko, nenori ar nesugeba galvoti.

Eksperimentas Nr. 2 - „Kolektyvinės panikos generavimas". Tikslas: ištirti, kaip bukumas stiprėja grupėje. Į vieną patalpą suvedami keli tiriamieji su vidutiniu BBd lygiu. Vienas tiriamasis paskelbia apie galimą grėsmę, kiti tiriamieji ją pakartoja su nedidelėmis variacijomis. Stebima, kaip greitai grėsmė tampa „akivaizdžia visiems".

Rezultatai: po 2 minučių grėsmė laikoma faktu, po 5 minučių abejojantieji laikomi įtartinais, po 10 minučių niekas nebeprisimena, koks buvo pradinis teiginys. Išvada: budrus bukumas grupėje pereina į savarankiškai palaikomą sistemą.

Eksperimentas Nr. 3 - „Buko budrumo sustiprinimas". Tikslas: išmatuoti, kaip greitai didėja BBd esant spaudimui. Tiriamajam užduodami vis konkretesni klausimai, kurių kiekvienas papildomas didina budraus bukumo diskomfortą. Stebima, kada pasiekiamas "puolimo iš visų pusių" lygis.

Rezultatai: 3 klausimai - „situacija sudėtinga", 5 klausimai - „turime būti budrūs", 7 klausimai - „mus puola jau dabar". Išvada: bukas budrumas tiesiogiai proporcingas nepatogių klausimų skaičiui.

Eksperimentas Nr. 4 - „Atsakomybės difuzija". Tikslas: nustatyti, kaip budrus bukumas išskaidomas tarp kelių subjektų. Sukuriama darbo grupė, parengiamos kelios prieštaringos nuomonės, priimamas kompromisinis sprendimas.

Rezultatai: sprendimas tampa logiškai neapibrėžtas, atsakomybė pasiskirsto taip tolygiai, kad jos neįmanoma aptikti. Išvada: kolektyvinis sprendimų priėmimas leidžia budriam bukumui pasiekti aukščiausią efektyvumą be individualios atsakomybės.

Bendroji išvada iš eksperimentų

Eksperimentiniai duomenys patvirtina, budrus bukumas yra stabilus, lengvai atkuriamas reiškinys ir veikia kaip katalizatorius. Logika eksperimentuose dalyvauja epizodiškai ir dažniausiai netrukus pasišalina.

Dėl etinių priežasčių nebuvo įmanoma visiškai pašalinti realybės iš eksperimentų, tačiau kai kuriais atvejais ji taip pat pasitraukė savanoriškai. Daugeliu atvejų stebėtas kolektyvinis rezonansas - reiškinys, kai grupėje budrus bukumas sustiprina pats save ir tampa nepriklausomu nuo individų.

Būdingas faktų netoleravimas kaip lengva alerginė reakcija į patikrinamą informaciją. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad kuo sudėtingesni terminai vartojami, tuo mažesnė tikimybė, kad kas nors paklaus, ką jie reiškia.

Šis efektas laikomas esminiu politinės komunikacijos įrankiu. Tokia metodologija įtikinama, tačiau siūloma įvesti papildomą vienetą - hiperbudrus bukas (1 HBBd) - atvejams, kai subjektas ne tik nesupranta, bet ir aktyviai priešinasi supratimui.

Tyrimo autoriai rekomenduoja ateityje sukurti tarptautinį bukumo atlasą, kuriame būtų pažymėtos aukščiausios koncentracijos zonos, tačiau preliminarūs bandymai rodo, kad žemėlapis greitai tampa neįskaitomas.

Todėl šiuo metu Europos Sąjungoje ir Ukrainos Respublikos Lietuvos savivaldybėje kuriamas Tarptautinis budraus bukumo standartas (TBBdS).

Uždavinys: standarte nustatyti, kad už viską Visatoje atsakingi patvoriniai, plokščiažemiai, antivakseriai, maršistai, penktakolonininkai ir ruzzai.

Už standarto rengimą atsakingi drg. G.Nausėda ir drg. K.Kalas. Standarto reikalavimai:

1. Sustiprinti buką budrumą visose srityse, ypač ten, kur nėra aišku, nuo ko saugotis.

2. Pripažinti, kad grėsmės egzistuoja visada, o jų nebuvimas laikomas laikinu informacijos trūkumu.

3. Rekomenduoti valstybėms narėms didinti buko budrumo koeficientą (BBdK) proporcingai argumentų trūkumui.

4. Įtvirtinti principą, kad kiekvienas klausimas gali būti laikomas potencialia grėsme, jei jis užduodamas ne laiku, numatyti realias laisvės atėmimo bausmes paklausėjams.

5. Skatinti kolektyvinį budraus bukumo rezonansą, kad pavienės abejonės būtų efektyviai neutralizuotos bendru sutarimu.

Tarpplanetinės konferencijos "Bukumas be sienų" baigiamoji deklaracija

Konferencija pabrėžia:

1.Nuolatinis budrumas yra geriausia apsauga nuo realybės, o grėsmės - patikimiausias paaiškinimas viskam, ko 1 BBd nesugeba paaiškinti.

2. Tolimesni tyrimai bus tęsiami tol, kol bus nustatyta, ar egzistuoja situacija, kurios nebūtų galima paaiškinti 10 kartų padidintu buku budrumu.

3. Patvirtintas bazinis prietaisas, skirtas realiu laiku fiksuoti budraus bukumo lygį - Bukometras, turintis minios režimą, kuriame logika automatiškai išjungiama.

5. Dideliems budraus bukumo kiekiams apibrėžti įvedami išvestiniai vienetai: kilobukasbudrius (kBBd), megabukasbudrius (MBBd) ir hiperbukasbudrius (HBBd).

Pasiūlymai brangiems Lietuvos žmonėms:

Skelbiamas konkursas konkrečių Lietuvos teritorijos laikinųjų administratorių budriojo bukumo matavimui nurodytais vienetais.

Matavimo rezultatus pateikite komentaruose arba siųskite Vaiduoklių gyvenimo skyriui telefonu 233-322. Taip pat Budraus Bukumo be sienų garbės konsulams adresu minister@urm.lt arba kanceliarija@prezidentas.lt.

Nugalėtojo laukia vertingas prizas - pereinamoji Raudonoji LRT vėliavą su kultūros chunveibinų autografais.