1 nuotr.Pačiame Vilniaus centre apleistas ir kone griūvantis Sporto rūmų pastatas vis nesulaukia savo laiko. Visuomenininkai, signatarai ragina valdžią atsitokėti ir imtis veiksmų. Tačiau kol kas sprendimams ryžto trūksta. Priekaištus jau reiškia ir šalies vadovas Gitanas Nausėda, nors pats į jam skiriamus laiškus dėl rūmų atsako tik formaliai.
Praėjusią savaitę vykusiame pasitarime dėl buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato ateities prezidentas G.Nausėda sakė, kad apleistas pastatas Vilniaus centre yra gyvas priekaištas visoms valdžios institucijoms, ir radus sutarimą jas ragina pradėti pastato tvarkymo darbus.
Tačiau vien skambūs pasisakymai įtikina ne visus. Dar kovo pabaigoje net 53 Kovo 11-osios akto signatarai kreipėsi į prezidentą ir premjerę, ragindami kuo greičiau priimti sprendimus.
„Dviejų rinkos tyrimo kompanijų atlikta apklausa dėl būsimos Vilniaus koncertų ir sporto rūmų paskirties rodo, kad absoliuti dauguma gyventojų remia šio komplekso, kaip Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros centro, idėją", - rašoma signatarų laiške.
Premjerė anksčiau teigė, kad apleisti rūmai turėtų būti perleisti sostinės savivaldybei. Vis tik Vilniaus meras Valdas Benkunskas akcentavo, kad po diskusijų tebėra daug neatsakytų klausimų. Vienas jų - planuojama pastato paskirtis.
Nors vienas signatarų atstovas buvo pakviestas dalyvauti pasitarime, viena iš laišką pasirašiusių signatarų Birutė Valionytė, „Vakaro žinių" paklausta, ar sulaukė valstybės vadovų atsako, nurodė, kad atsakas buvo tik formalus: „Gavome tik patvirtinimą, kad institucijos laiškus gavo."
B.Valionytė sako, jog signatarų laiško tikslas buvo vienas - kad pagaliau būtų imta spręsti Sporto rūmų klausimą. „Klausimas yra toliau marinuojamas. Man atrodo, todėl, kad kol kas nėra apsispręsta ir valdžios atstovai nelabai žino, ką pasakyti.
Man akivaizdu, kad reikia apie tai kalbėti susirinkus platesniame rate. Bet šiuo metu vyksta tik kabinetinis darbas ir štilis. Tikiuosi, kad pagaliau kažkas kažką prašneks šiuo klausimu.
Manau, Lietuvos valstybė šiuo klausimu nėra suformulavusi savo pozicijos. Man dėl to labai gaila. Jeigu pozicija būtų, klausimas jau būtų seniai išspręstas. Be to, Vilnius į savo istorinę atmintį žiūri įdomiai, todėl situacija yra tokia, kad čia niekada nereikia nieko, kas yra susiję su istorija.
Labai liūdna, bet faktai apie tai kalba. Lukiškių aikštė tuščia, joje niekas nevyksta, Sporto rūmai taip pat marinuojami, signatarų įamžinimas Vilniaus mieste taip pat yra problema. Tyli apie tai ir ketvirtoji valdžia.
Niekada negirdėjau, kad šią temą plačiau būtų nagrinėjęs nacionalinis transliuotojas. Yra projektas, kuriam įgyvendinti reikia valios. Galime iki nukritimo diskutuoti, ar šis projektas geras, ar blogas, bet toks kelias toli nenuves", - sakė signatarė.
Interviu su publicistas, istorijos tyrinėtoju Viliumi KAVALIAUSKU:
- Prezidento pozicija galbūt yra signatarų laiško nuopelnas?
- 53 signatarų parašai - tai yra didžiosios likusių gyvų signatarų dalies valia. Manau, tai tikrai paveikė. Aš taip pat viešai paminėjau visų Seimo narių pavardes ir vardus, kurie balsavo Seime prieš rezoliucijos dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų svarstymą.
Esu tikras, kad turime kalbėti apie prastą seimūnų darbą. Prieš klausimo svarstymą balsavo 26 socialdemokratai, 18 konservatorių ir 7 liberalai. Visi kiti balsavo už klausimo svarstymą. Juk tai klausimas, kuris svarbus visiems mums.
- Kodėl šis klausimas nesulaukia pakankamo valdžios dėmesio?
- Dabar bandoma pasiteisinti, kad nėra pinigų. Bet tai yra ne pinigų klausimas. Jeigu biudžete trūksta pinigų, galime kviesti privatų kapitalą objekto sutvarkymui, kad jis vėliau būtų perleistas valstybei.
Yra būdas išleisti valstybės obligacijas. Aš žinau, kad statybų sektoriaus atstovai vertina šį objektą kaip įspūdingą ir jiems gėda, kad su juo niekas nedaroma. Patys statybininkai negali to imtis, juk tai yra valstybės turtas.
Juk yra parengtas puikus projektas šiam objektui. Manau, kad artimiausiu laiku prie šio klausimo bus grįžta.
- Ar projektas taip strigtų, jeigu rūmai būtų Kaune, o ne Vilniuje?
- Man atrodo, kad Kaune daug ką galima padaryti. Aš paskutiniu metu jau tampu Kauno gerbėju. Dėl Vyčio projekto su Kauno meru sutarėme gal per penkiolika minučių.
Labai tuo džiaugiuosi. Juk buvome surinkę žmonių pinigus tam paminklui. Jeigu būtume laukę sprendimų Vilniuje, gal lauktume iki šiol, o tie pinigai būtų nuvertėję...
Manau, ten, kur merai yra aktyvūs, galima daug ką padaryti. Ypač, jeigu merai dirba žmonėms. O Vilniuje vyksta sunkiai paaiškinami dalykai: gatvės siaurinamos, paskui vėl platinamos... Nežinia kam.
