Informacinis karas keliasi į socialinius tinklus

Aktyviai socialiniais tinkais besinaudojantys vartotojai seniai pastebėjo, kad tam tikra informacija yra ribojama, o už netinkamą turinį galima sulaukti ir griežtų bausmių - anketos apribojimo ar net ištrynimo.

Šią savaitę net per LRT eterį buvo pranešta, kad LRT žurnalistės Indrės Makaraitytės socialinio tinklo anketa buvo apribota.

LRT radijo klausytojai netgi stebėjosi, kodėl tokia žinia skelbiama per nacionalinio transliuotojo eterį ir apmokama mokesčių mokėtojų pinigais? Savo anketa laikinai negalėjo naudotis ne tik I.Makaraitytė, bet ir Šarūnas Černiauskas.

Kaip vėliau I.Makaraitytė pranešė, kad „gerųjų žmonių pagalba algoritmo uždėtos sankcijos profiliui panaikintos."

Neseniai dviejų savo paskyrų socialiniame tinkle „Facebook" neteko ir politologas Marius KUNDROTAS.

„Vakaro žinių" paklaustas, kokias bendruomenės taisykles pažeidė, jis sako, kad tokios informacijos taip ir nesužinojo:

„Viena mano anketa buvo visiškai ištrinta, o kita buvo užblokuota, prie jos priėjimo aš nebeturiu. Tai buvo mano asmeninės anketos.

Pirmiausia, sulaukiau informacijos, kad kilo įtarimas, jog esu nepilnametis ir turėjau patvirtinti savo amžių. Tam reikėjo nusiųsti savo asmens dokumento nuotrauką.

Taip ir padariau, bet kažkodėl ši informacija neįtikino administratorių. Gavau atsakymą, kad sprendimas buvo priimtas toks, kad mano paskyra yra visiškai ištrinta."

- Kaip manote, kodėl taip nutiko?

- Versijų gali būti įvairių. Viena iš jų gali būti ta, kad abi šios paskyros buvo sunaikintos tuo metu, kai buvo suintensyvėjusi mano tarptautinė veikla. Lietuvos Respublikos Seime yra sukurta parlamentinė grupė ryšiams su pavergtomis tautomis.

Pirmiausia, su Rusijos pavergtomis tautomis. Esu aktyvus šių procesų dalyvis. Manau, kad žmonėms, kurie palaiko Rusijos režimą, tokia veikla nepatiko.

Kita versija gali būti tokia, kad įtaką padarė kairieji radikalai. Juos socialiniai tinklai myli ir bet koks kritikos žodis apie tam tikras jų globojamas žmonių grupes yra pastebimas.

Tad yra dvi grupės žmonių, kurie manęs nemėgsta: kairieji radikalai ir tie, kurie dabar populiariai vadinami vatnikais.

O galbūt šiuo metu vyksta tam tikra kampanija, nes bendravau ne su vienu žmogumi, kurio paskyra yra ištrinta pastaruoju metu. Tarp tokių žmonių yra kalbininkų, tautininkų.

- Socialinių tinklų anketų ribojimas, blokavimas, kai vartotojas atjungiamas nuo informacijos skelbimo, tampa tam tikru įrankiu, kuriuo naudojasi priešingoms pažiūroms atstovaujančios grupės?

- Taip, tai yra informacinio karo dalis. Socialiniai tinklai įgauna vis daugiau galios. Vis daugiau žmonių nusivilia tradicine žiniasklaida, ypač ta, kuri yra vienaip ar kitaip suaugusi su valdančiosiomis politinėmis jėgomis.

Todėl vis daugiau žmonių gręžiasi į socialinius tinklus, o šie turi savo savininkus, kurie turi gal net ir politinių interesų. Vartotojai, kurie neatitinka tam tikrų ideologinių kriterijų, yra išjungiami iš žaidimo.

Tai yra būdas blokuoti nepalankius asmenis, kaip daro LRT, kuri dabar labai kovoja už žodžio laisvę. Nors tai yra žiniasklaidos priemonė, kuri kone labiausiai cenzūruoja žmones pagal jų nuomonę.

Tie, kurie yra ne liberalių pažiūrų, ten yra arba nekviečiami į laidas, ignoruojami, arba jie yra dar ir apdergiami. Manau, ne vienas visuomenės veikėjas ar politikas yra su tuo susidūręs. Gal tokios politikos dabar imasi ir „Facebook".

Beje, aš kalbėjau su žmonėmis, kurie buvo panašiai nukentėję, kaip ir aš. Yra pasvarstymų, kad tai, kas vyksta, gali būti netgi ne įmonės, kuri valdo socialinius tinklus, atsakomybė, o gal net pačios ES valdančiųjų struktūrų iniciatyvos.

Kai prezidentu antrą kartą buvo išrinktas Donaldas Trampas (Donald Trump), „Meta" kūrėjas ir vadovas skelbė, kad nuo šiol jo socialinis tinklas „Facebook" bus demokratiškesnis. Ir kurį laiką tai buvo pastebima.

- Pandemijos metu buvo netgi viešai skelbiama, kad reklamas, kurios skatina nesiskiepyti, „Facebook" blokuos...

- Ir tai palietė ne tik Lietuvą. Tai buvo įgyvendinama visos Europos mastu.

- Paminėjote LRT. Būtent LRT žurnalistės I.Makaraitytės anketa buvo apribota. Kaip ir buvusio 15min.lt žurnalisto Š.Černiausko. Tai vadinama koordinuota veikla. Su tokiais trikdžiai aktyvūs visuomenės veikėjai buvo susidūrę ir anksčiau?

- Mane netgi šiek tiek stebina dabartinė situacija. Jeigu su tuo susiduria I.Makaraitytė, kyla versija, kad tai yra ne kairiųjų radikalų darbas, nes tokie žmonės patys yra radikalioje kairėje.

Tuomet galima kelti versiją, kad čia veikia Maskvos agentūros. Nes kas daugiau jungia mane ir I.Makaraitytę? Tik požiūris į Rusijos imperiją ir jos vykdomą karą Ukrainoje. Tad tai galėjo kilti iš žmonių, kurie palaiko Rusijos režimą.

- Kiek tai gali būti organizuotas veikimas, kai vieną ar kitą nuomonę palaikantys vartotojai masiškai praneša apie tam tikrus priešingą poziciją palaikančius profilius, o šie „automatiškai" apribojami arba blokuojami?

- Jūs neįsivaizduojate, kiek kartų esu pranešęs apie įvairius profilius. Visada gaudavau atsakymą, kad nerasta jokių priežasčių priimti sprendimus. Nors esu pranešęs netgi apie tokius profilius, kur atvirai platinama pornografija.

Buvo gautas atsakymas, kad tai yra menas. Kai buvau pranešęs apie tautinės neapykantos kurstymą, nė viena iš šių paskyrų nebuvo blokuojama.

Matyt yra kažkokie kitokie algoritmai, kuriuos prižiūri gal net ne žmonės, o dirbtinis intelektas. Vien pranešti apie tam tikrą profilį nepakanka, jeigu įvertinama, kad anketa visgi atitinka bendruomenės standartus.

Kurie, beje, yra labai migloti. Net ir mano atveju man nebuvo nurodyta, kokį standartą ir kokiu įrašu konkrečiai pažeidžiau.

- Šis informacinio karo laukas ateityje taps vis aktualesniu?

- Be jokios abejonės. Manau, situacija tik blogės. JAV prezidentas D.Trampas labiau rūpinasi JAV vidaus reikalais ir Izraeliu, o padėtis Europoje jam nėra ypatingai aktuali.

Mums tokioje padėtyje nelabai yra į ką remtis, išskyrus ES. O ES mastu politinė cenzūra tik stiprėja. Tuo metu, kai ES labiausiai turėtų rūpintis gynybos klausimais, ir toliau plinta genderistinė darbotvarkė. ES institucijos siekia stiprinti cenzūrą.

Todėl jau matome tokias iniciatyvas, kai Lietuvos politikai skundžia ES institucijoms kitų Lietuvos politikų iniciatyvą surengti referendumą Konstitucinės šeimos sampratos klausimu. Prisigyvenome iki to, kad tarptautinės institucijos gali spręsti, už ką lietuviai, kaip Tauta, gali balsuoti referendume.

Ar galų gale Tauta yra dar bent koks suverenas, kaip nurodyta Konstitucijoje, ar jau viską sprendžia ES institucijos ir Konstitucinis teismas?