1 nuotr.Čia skaitinys D.Trampo avantiūros Irane liaupsintojams ir nepamišėliškos geopolitikos "kritikams". Ką tik paskelbti vieno iš JAV užsienio politikos, karinės ir geopolitinės analizės lyderių - Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) - duomenys.
Susipažinus paaiškėja ir D.Trampo isterijos, ir precedentų neturinčio aukščiausių karinių JAV vadovų atstatydinimo ir atsistatydinimo priežastys. Niekas nenori vykdyti idiotiškų įsakymų ir būti atpirkimo ožiu svetimoje beprotystėje.
Šiame ir kituose karuose JAV kariuomenė išskiria septynis kritinius šaudmenis, turinčius strateginę reikšmę valstybės karinei galiai. Šie septyni šaudmenys skirstomi į dvi grupes: 1) tolimojo nuotolio antžeminei atakai ir 2) oro bei raketinei gynybai.
Per 39 oro ir raketų kampanijos dienas iki paliaubų JAV pajėgos intensyviai juos naudojo. Iš šių septynių rūšių - keturių atveju išeikvojo pusę ar daugiau prieškarinio inventoriaus. Nors karas dar toli gražu nelaimėtas ir eikvojimas atnaujinus didelio masto karo veiksmus būtų didžiulis.
Iš 3100 Tomahawk sparnuotųjų raketų, kainuojančių 2,6 mln. USD už vieną, jau sunaudota daugiau kaip 850. Iš 90 pačių naujausių tiksliojo smūgio raketų PrSM (1,6 mln. USD) iššaudyta jau 40-70. Iš 410 laivuose naudojamų AEGIS balistinių raketų perėmėjų sistemų raketų SM-3 (vienetas 28,7 mln. USD) išeikvota 130-250.
Terminalinių didelio aukščio oro gynybos sistemų (THAAD) raketų (vnt.kaina 15,5 mln. USD) iš 360 jau panaudota 190-290. Patriot raketų (vnt. kaina 3,9 mln. USD) iš 2 330 jau išeikvota 1 060-1 430.
Taip, likusių šaudmenų gal ir pakaktų lrano karui baigti, bet tada reikšmingam konfliktui JAV raketinė ir priešraketinė kariuomenė liktų vos ne "plikais užpakaliais". Rimti karo analitikai jau skelbia apie pavojų galimame Ramiojo vandenyno Vakarų karo teatre.
Dar iki karo su Iranu buvo laikoma, kad karui su Kinija atsargos nepakankamos. Dabar šis trūkumas tampa strategiškai kritiniu, nes Kinija - lygiavertis priešininkas savo regione ir tikrai ne Iranas. Karinio konflikto atveju JAV "nebeturi gerų kortų", o blefuoti su Pekinu neišeis.
JAV kitąmet didina karines išlaidas iki 1,5 trilijono USD. Tačiau doleriai automatiškai ir greit nevirsta raketomis. Dar reikia daug žingsnių, kol šie 2027 finansinių metų biudžeto pasiūlymai bus įgyvendinti fiziškai.
Pirma, Kongresas turi patvirtinti asignavimus - tai sunku net geriausiais laikais, o ypač šiais metais, kai didelė dalis gynybos viešųjų pirkimų išlaidų yra įtraukta į 2026 finansinių metų papildomą ir 2027 finansinių metų suderinimo įstatymo projektus.
Tada yra pirmojo pristatymo gamybos laikas. Istoriškai tai buvo apie 24 mėnesius, bet pastaraisiais metais, kadangi šaudmenų užsakymai viršijo gamybos pajėgumus, gamybos laikas pailgėjo iki 36 mėnesių ar ilgiau.
Visos partijos gamybos laikas yra dar 12 mėnesių. Tai yra apie 52 mėnesius - daugiau nei ketveri metai. Daugelį šių sistemų riboja gamybos pajėgumai, todėl gamybos laikas yra dar ilgesnis. Todėl sugrįžti į lygį iki išeikvojimų ir pasirengti galimam konfliktui Ramiajame vandenyne užtruks ne mažiau 4, o gal net 5 metų.
Be to, daugelis sąjungininkų ir partnerių taip pat naudoja šias sistemas, todėl kyla konkurencija dėl produkcijos. „Patriot" raketas naudoja dar 18 šalių, šios raketos yra labai paklausios. Maždaug pusė metinės produkcijos skiriama šiems sąjungininkams. Dabar tiekimai masiškai perkeliami, pratęsiant terminus.
Japonijai buvo pranešta, jog 400 „Tomahawk" raketų pristatymas gali būti atidėtas dėl karo Irane. Tai smūgis JAV pozicijai vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje tuo metu, kai Japonija kuria tvirtesnius karinius pajėgumus prieš Kiniją ir jai reikia šių raketų, kad ši gynybinė politika būtų įgyvendinama. Japonijos eskadrinis minininkas neseniai baigė modifikacijas, skirtas paleisti šias raketas, tačiau jų greit negaus...
Karinio pramoninio komplekso gigantai planuoja didinti gamybą, bet tai irgi užtruks ne vienerius metus. Štai, „Lockheed Martin" numato padidinti metinę raketų PAC-3 MSE gamybą Patriot sistemoms nuo 600 iki 2000 vienetų. Bet viskas - iki 2030 metų.
Kol visa padidinta gamyba nebus prieinama ir patiekta, tol Jungtinėms Valstijoms teks rinktis, kaip paskirstyti gamybą pagal paklausą. Gal tai ir labai gerai. Mažiau bus avantiūrų. Hegemonas gaus truputį apsiraminti.
