Gynė Audrių Valotką ir lietuvių kalbą

Pilietinis judėjimas „Tautos forumas" trečiadienį Vinco Kudirkos aikštėje surengė protesto akciją . Organizatoriai teigė protestuojantys prieš VKI vadovo A.Valotkos politinį persekiojimą bei lietuvių kalbos menkinimą.

Į protestą Vilniaus miesto centre susirinko per 100 žmonių. Kai kurie rankose laikė vėliavas bei plakatus su užrašais „Šalin rankas nuo lietuvių kalbos", „Susigrąžinkime teisę gyventi be cenzūros", „Vakar - A.Laučienė, šiandien - A.Valotka, rytoj - tu" ir pan.

„Išnagrinėjusi 2026 m. kovo 19 d. portale lrt.lt skelbto interviu turinį, komisija konstatavo, kad A.Valotkos teiginiai apie tam tikras etnines ir socialines grupes buvo vertinamojo, apibendrinančio, menkinančio bei emociškai šališko pobūdžio.

Nustatyta, kad tokie pasisakymai nesuderinami su valstybės tarnautojams keliamais reikalavimais, pakenkė VKI reputacijai bei visuomenės pasitikėjimui įstaiga ir sudarė pagrindą abejoti vadovo nešališkumu", - Kultūros ministerija citavo komisijos sprendimą.

Kultūros ministrė V.Aleknavičienė tikisi, kad A.Valotka ateityje atsakingiau atkreips dėmesį į savo viešus pasisakymus.

„Mes tikimės, kad daugiau tokių situacijų nepasikartos", - žurnalistams teigė V.Aleknavičienė.

Jai užkliuvo tai, kad A.Valotka portalui lrt.lt teigė, jog žodžiai „negras" ir „čigonas" yra leistini.

„Žodis „negras" yra normalus, leistinas žodis. Žodis „čigonas" yra senas, tradicinis, geras žodis. Man tie teiginiai, kad jų bendruomenė nenori šito žodžio, yra visiškai neįtikinami.

Jie patys savo bendriją yra pavadinę „Čigonų laužas". Reikia žiūrėti, koks yra kontekstas, bet čigonai neturi reguliuoti lietuvių kalbos. Žodis „čigonas" yra lietuvių kalbos faktas, tai mūsų kalbos savastis. Tarp kitko, ir tautosakoje, ir poezijoje čigonų yra", - akcentavo A.Valotka.

Vakarykščiame prie Vyriausybės rūmų vykusiame proteste dalyvavo ir anglų kalbos mokytoja Alina Laučienė, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas išteisino byloje dėl tariamo kurstymo prieš kitakalbius. Teisėsaugos ji maždaug dvejus metus buvo tampoma dėl straipsnio, kuriame kritikavo Lietuvoje gyvenančius, bet lietuvių kalbos piktybiškai nesimokančius kitataučius.

„Atėjome į pilietinę akciją išreikšti savo begalinį skausmą ir susirūpinimą dėl to, kas vyksta Lietuvoje lietuvių kalbos atžvilgiu. Iš mūsų televizijos, radijo dingo kalbininkai, kurie iš pranešėjų reikalaudavo gražiai, taisyklingai kalbėti. Kai Tauta mato, kaip kalba pranešėjai, jie iš to mokosi. O dabar pranešėjai leidžia sau kalbėti bet kaip. Tačiau tai tik smulki detalė.

Apskritai lietuvių kalba visur naikinama. Mokyklose yra supaprastinta programa, kalbininkai sulindo į kabinetus ir nebemoko taisyklingai kalbėti, o valdžia tuo naudojasi. Ji administracinius paslaugų raštus nuo gegužės 1 d. skelbs dviem kalbomis - lietuvių ir anglų. Ir dar veikiausiai ir lenkų.

Norima įteisinti lenkiškus ženklus, trys lenkiškos raidės jau įteisintos. Ir net neatsiklausiant Tautos, nors ne valdžia kalbą sukūrė. Kalba kūrėsi kelis šimtus metų ir dabar ji naikinama", - „Vakaro žinioms" sakė A.Laučienė.

Moteris sakė, kad A.Valotkos istorija yra tarsi jos pačios baudžiamosios bylos tęsinys: „Mane teisė dėl žodžių „bukas" ir „perėjūnas", A.Valotką teis arba pašalins iš darbo dėl žodžių „čigonas" ir „negras".

Dar prieš paskelbiant apie balandžio 22-osios mitingą buvo išplatintas viešas pranešimas, kuriame raginama nutraukti A.Valotkos politinį persekiojimą.

Šį reikalavimą pasirašė ne tik pilietinis judėjimas „Tautos forumas", bet ir kitos visuomeninės organizacijos bei visuomenės veikėjai - Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Piliečių gynybos paramos fondas, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė, asociacija „Talka kalbai ir tautai", „Mokslo Lietuvos" redakcija, taip pat Lietuvos kultūros kongreso garbės prezidentas.

„VKI vadovo Audriaus Valotkos persekiojimas rodo pavojingą tendenciją politizuoti kalbos vartojimą ir daryti spaudimą specialistams bei institucijoms", - teigiama pranešime.

„Tautos forumo" vertinimu, kultūros ministrės V.Aleknavičienės reakcija į A.Valotkos pasisakymus gali rodyti priešiškumą pačiai lietuvių kalbai ir jos, kaip valstybinės kalbos, statusui.

Taip buvo išreikštas platesnis visuomenės susirūpinimas dėl mėginimų politizuoti lietuvių kalbos vartojimą ir daryti spaudimą kalbos institucijoms. Pareiškime pabrėžta, kad kalbos klausimai turi būti sprendžiami remiantis kalbotyros, istorijos ir vartosenos principais, o ne ideologinio „tinkamumo" kriterijais.

„Iškilo reali grėsmė, kad principingai lietuvių kalbą ginantis pareigūnas bus pakeistas politinei konjunktūrai nuolankiu asmeniu", - teigia vakarykščio mitingo organizatoriai.

Jie taip pat kelia platesnį klausimą dėl lietuvių kalbos padėties viešajame gyvenime. Pasak „Tautos forumo", lietuvių kalba esą yra „menkinama ir stumiama iš viešojo gyvenimo", o ją ginantys piliečiai susiduria su spaudimu ar net teisinėmis pasekmėmis.

Kaip pavyzdys minimas mokytojos A.Laučienės atvejis, kuris, „Tautos forumo" teigimu, rodo, kad „ginti lietuvių kalbą tampa vis pavojingiau".