Volodymyras Zelenskis sako tai, kas naudinga jam

Atsižvelgdamas į Rusijos įvestus apribojimus prieigai prie socialinių tinklų, Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad Kremlius tai daro siekdamas užkirsti kelią neramumams visuotinės mobilizacijos atveju, ruošiantis naujam plataus masto išpuoliui prieš Ukrainą ar vieną iš Baltijos šalių.

Į Ukrainos prezidento žodžius sureagavę kai kurie Estijos politikai tvirtino, kad tokie pasisakymai atkartoja Rusijos naratyvus ir gali apsunkinti sąjungininkų dialogą. Lietuvos premjerė Inga Ruginienė siūlo vengti gąsdinimo retorikos.

„Tuo labiau, kad prielaidų tokiai retorikai nėra. Jeigu mes matytume, kad tam yra prielaidos, tai, matyt, ir mūsų retorika keistųsi.

Šiai dienai noriu pasakyti, kad mes investuojame į gynybą nemažai finansinių pajėgumų, mes esame NATO aljanso nariai, ir šiai dienai tikrai signalų, kad galėtų būti tam tikri puolimo momentai čia ir dabar, nėra", - žurnalistams kalbėjo Vyriausybės vadovė, pridurdama, kad Lietuva yra pasirengusi atsakyti į galimas provokacijas.

Rusija neturi pajėgumų pradėti karinį puolimą prieš NATO šalis, įskaitant Baltijos valstybes. Tokią nuomonę išreiškė Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė. Pasak jos, tai patvirtina tiek Latvijos, tiek sąjungininkų žvalgybos tarnybų duomenys.

Latvijos ministrė pažymėjo, kad visi Rusijos kariniai pajėgumai yra visiškai nukreipti į Ukrainą, kur Maskva patiria didžiulius žmogiškųjų išteklių nuostolius.

B.Bražė paminėjo, kad bendri Rusijos pajėgų nuostoliai vertinami apie 1,3 mln. žuvusiųjų ir sužeistųjų, o tai vis labiau riboja karinius pajėgumus ir ilgalaikėje perspektyvoje užkrauna papildomą naštą šalies socialinei ir ekonominei sistemai.

Ji taip pat pabrėžė, kad Rusijos ekonomikos augimas taip pat lėtėja, infliacija taip pat toliau nevaldomai auga - šiemet ji gali priartėti prie 15 proc.

Beje, net pačioje Ukrainoje jos prezidento pareiškimas sulaukė kritikos.

„Mus taip pat nemaloniai nustebino šis V.Zelenskio pareiškimas, nes taip nesielgiama. Jeigu gauta tokia informacija, yra tinkami jos viešinimo kanalai ir būdai. Visada turime prisiminti apie žodžio vertę.

Tad aš prisijungiu prie mūsų partnerių iš Estijos pastabų. Esame dėkingi jiems už kantrybę", - atviravo Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Rostislavas Pavlenko.

Komentuoja Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, saugumo srities ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS:

„Tie, kas seka ukrainietišką informacinį lauką, mato, kad ten yra nuolatiniai pasakojimai, jog Lietuva jau yra kone puolama arba kad bus puolama rytoj. Ir esą turi tokių žvalgybinių duomenų.

Aš pats dabar esu Ukrainoje ir tai matau. Manau, kad tikslas - gauti tolesnę finansinę paramą: esą gaudama paramą Ukraina priešinasi rusams ir taip gina Vakarus. O kad jie būtų labiau suinteresuoti remti, rodoma, kad pačius Vakarus puls. „Atidaromas" antras frontas, tačiau tai nėra geopolitinė realybė.

Jei kažkokia reali informacija būtų, ji nebūtų mėtoma kaip kaulas šuniui viešojoje erdvėje. Ji visų pirma atsidurtų Lietuvos specialiųjų tarnybų žinioje su atitinkama argumentacija.

Todėl nereikia pernelyg gąsdintis. Kitas dalykas - šiandien rusams yra labai nepatogi situacija pradėti dar vieną karinį konfliktą, nes pajėgumai ir Ukrainoje senka. Todėl Zelenskio pareiškimų nereikia priimti kaip realybės.

Aišku, Lietuva turi būti nuolatinėje parengtyje. Tačiau tai neturi būti nukreipta į idiotiškas pastangas kurti naujus poligonus užmirštant, kad Lietuvos visuomenė taip pat yra verta didelių vyrų dėmesio.

O tuo metu Lietuvoje per visą šitą laiką nėra pastatyta nė viena visuomeninė slėptuvė. Priešininką reikia nuolat stebėti, bet dabar tikrai nėra jokio pasirengimo Lietuvą pulti, todėl panikos kelti nereikia".

Komentuoja politologas Algis KRUPAVIČIUS:

„Kol kas jokio pavojaus, apie kurį kalba V.Zelenskis, nėra. Tą patvirtina ir mūsų atsakingos institucijos - kariuomenė, Valstybės saugumo departamentas.

Tos baimės konstruojamos viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje, bet už šalies saugumą atsakingos institucijos tų baimių nepatvirtina. Politikai irgi, išskyrus kai kuriuos opozicijos veikėjus, tų baimių nejaučia.

Manau, kad Ukrainos prezidentas turi savo viešųjų ryšių strategiją, nukreiptą į tai, kad Vakarų finansinė parama nemažėtų. O kad ji nemažėtų, reikia naudoti Rusijos grėsmės Vakarams kortą visais įmanomais būdais.

Yra senas geras posakis: pirmas dalykas, kuris žlunga karo metu, yra tiesa. Tiesą pakeičia propaganda.

V.Zelenskis nėra išimtis. Todėl Ukrainos politikų pareiškimų irgi negalima vertinti tiesmukai. Reikia vertinti kritiškai.

Pavyzdžiui, Ukraina skelbia, kad iš rikiuotės jau išvesta per milijoną Rusijos karių, bet apie savo netektis neskelbia arba skelbia tokius, kuriuos Vakarų žvalgybos vertina kaip kelis kartus sumažintus".