Sankcijų baltarusiškoms trąšoms kaina: uostas kasmet negavo 14 mln. eurų, LTG – 60 mln. eurų pajamų

Kaip Eltai nurodė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, dar iki sankcijų įvedimo 2021 m. baltarusiškų kalio trąšų krova uoste siekė beveik 12 mln. tonų ir sudarė beveik trečdalį visos krovos, siekusios 45,6 mln. tonų. 

Įmonės teigimu, uždraudus baltarusiškų trąšų tranzitą, direkcija kasmet neteko apie 14 mln. eurų pajamų. 

„Tačiau tai direkcijos dalis – poveikį pajuto ir krovos kompanijos, vežėjai, ekspeditoriai, taip pat mažėjo ir kitų krovinių iš Rytų srautai“, – Eltai komentare raštu nurodė direkcija.

„Klaipėdos uostui pavyko pademonstruoti atsparumą ir prisitaikyti“, – teigiama komentare.

Savo ruožtu LTG atstovė Gražina Urbonavičė Eltai nurodė, kad 2018–2021 m., prieš sankcijų baltarusiškoms trąšoms įvedimą, vidutiniškai per metus gabenta 10–11 mln. tonų valstybinės trąšų gamintojos „Belaruskalij“ krovinių už 60 mln. eurų.

Užsienio reikalų ministerija (URM) Eltai nurodė, kad 2021 m., prieš uždraudžiant baltarusiškų trąšų tranzitą, Klaipėdos uostas perkrovė 45,6 mln. tonų krovinių, o 2022 m., įvedus sankcijas, krova sumažėjo iki 36,1 mln. tonų – apie 21 proc. 

Tuo metu tranzitiniai Lietuvą gabenami Baltarusijos kroviniai per Klaipėdos uostą 2021–2022 m. sumažėjo 83 proc. – nuo 13,65 iki 2,3 mln. tonų.

Tuo metu krovinių vežimo apimtys geležinkeliu nuo 2021 m. iki 2022 m., URM teigimu, sumažėjo 39,8 proc. – nuo 51,5 mln. tonų iki 31,0 mln. tonų. 

Pasak LTG atstovės, grupei priklausančios, krovinius vežančios „LTG Cargo“ krova pernai, palyginti su 2020-ais metais, sumažėjo daugiau kaip 45 proc. 

„Iš viso 2020 m. „LTG Cargo“ iš viso pervežė 53,4 mln. tonų įvairių krovinių. Dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ir šiai agresorei bei jos sąjungininkei Baltarusijai įvestų sankcijų, taip pat dėl Europos Sąjungos kvotų Kaliningrado tranzitui, krovinių srautas nuosekliai mažėjo, o pernai iš viso geležinkeliais „LTG Cargo“ gabeno 24,4 mln. tonų krovinių“, – nurodė LTG atstovė. 

Prie pokyčių prisitaikė

Direkcija nurodė, kad skirtumas tarp 2021-ųjų ir 2025-ųjų krovos sudarė kiek mažiau nei 7 mln. tonų – pernai uosto krova siekė 39 mln. tonų, o 2021 m. – 45,6 mln. tonų.

Pasak įmonės atstovų, augimą lėmė konteineriai, keltų kroviniai ir suskystintos gamtinės dujos.

Tuo metu LTG atstovės teigimu, nors iki 2022 m. trąšos buvo vienas didžiausių geležinkeliais vežamų krovinių segmentų, įvykus drastiškiems pokyčiams, priimti tinkami sprendimai lėmė „LTG Cargo“ prisitaikymą. 

„LTG Cargo“ adaptavosi didindama veiklos efektyvumą optimizuojant sąnaudas ir resursus, plėtėsi į Vakarų rinkas bei skatino ir didino vietinių pervežimų apimtis. Vietinių vežimų augimas, ypač grūdų ir statybinių medžiagų sektoriuose, tapo svarbiu stabilizuojančiu faktoriumi – ši dalis pastaruosius ketverius metus nuosaikiai augo ir praėjusiais 2025 m. pasiekė 65,3 proc. visų pervežimų“, – komentavo G. Urbonavičė.

Nesankcionuotų krovinių gabenimas nenutrauktas

Vis dėlto baltarusiškų ir rusiškų krovinių gabenimas tiek traukiniais, tiek laivais Lietuvoje nėra visiškai sustabdytas – draudimai negalioja nesankcionuotiems kroviniams. 

Praėjusiais metais per Klaipėdos uostą gabenta 769 tūkst. tonų baltarusiškų ir 236 tūkst. tonų rusiškų krovinių – jie atitinkamai sudarė beveik 2 proc. ir 0,6 proc. visos Klaipėdos uosto metinės krovos. 

Tuo metu, kaip nurodė LTG atstovė G. Urbonavičė, geležinkeliais į Lietuvą leidžiamų įvežti rusiškų krovinių kiekis sudarė 585,6 tūkst. tonų, baltarusiškų –  478,9 tūkst. tonų. 

„Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. Rusijos ir Baltarusijos kroviniai geležinkelių transportu sudarė mažiau nei 5,5 proc. bendro krovinių geležinkeliais srauto, neskaitant Kaliningrado tranzito“, – Eltai komentavo URM.

Tuo metu tranzitu per Lietuvą Kaliningrado kryptimi gabenamų krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos kiekiai siekė atitinkamai 3,1 mln. tonų ir 163,6 tūkst. tonų.

Anot G. Urbonavičės, kartu šie kiekiai sudaro apie penktadalį visų pernai pervežtų krovinių. Jos teigimu, šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pastebima tendenciją, kad šių segmentų krovinių kiekis mažėja – srautai traukėsi apie 30 proc.

ELTA primena, kad kovą derybose Minske dalyvavęs specialusis JAV pasiuntinys J. Coaleʼas pranešė, kad Vašingtonas atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms, tarp kurių – ir „Belaruskalij“. 

Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.

2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir ES.

Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.