Lietuvos bankas blogina šių metų ekonomikos augimo prognozę

Vis dėlto, anot LB, 2028-aisiais vėl tikimasi spartesnio augimo – 3,3 proc.

„Svarbu pažymėti, kad ją (šių metų BVP augimo prognozę – ELTA) koregavome ne dėl kažkokių pablogėjusių fundamentalių tendencijų ar veiksnių, bet dėl silpnesnio (šių metų – ELTA) pirmojo ketvirčio rezultatų. Ekonomika pirmąjį ketvirtį susitraukė 0,3 proc.“ – trečiadienį ekonomikos apžvalgoje sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Artimiausių ketvirčių perspektyvą vertiname panašiai, kaip vertinome anksčiau. Jei nenutiks dar kažkas netikėto, ekonomika ir toliau turėtų gana sparčiai augti“, – pridūrė jis.

Balandį LB prognozavo, kad šiemet šalies BVP augimas sieks 3,1 proc., kitąmet – 2 proc.

Šių metų vidutinės metinės infliacijos prognozės LB nekeičia ir prognozuoja, kad ji sieks 5,1 proc., kitąmet – 3 proc. Vis tik, pasak jo, atskirais šių metų mėnesiais infliacija gali būti ir didesnė. 

„Tam didžiausią įtaką daro (…) energijos kainų šokas. Taip pat Lietuvoje buvo padidinti mokesčiai ir sparčiai auga darbo sąnaudos“, – sakė LB vadovas.

Anot jo, karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose šių metų infliacijos prognozę didino apie 1 proc., kitų metų – apie 0,2 proc. LB vertinimu, 2028 m. vidutinė metinė infliacija turėtų sudaryti 2,6 proc.

„Iš kitos pusės – yra Lietuvoje infliaciją neigiamai veikiantys veiksniai: tiek silpnesnė prekybos partnerių ekonominė raida, tiek augančios palūkanų normos. Prognozuojame, kad kitais metais mes jau matysime infliacijos švelnėjimą ir vidutiniu laikotarpiu ji turėtų grįžti prie mums įprasto 2,5 proc. lygio“, – kalbėjo jis.

Pagal dėl neapibrėžtumo Artimuosiuose Rytuose LB parengtą alternatyvų nepalankiausią ekonomikos raidos scenarijų, šalies BVP augimas šiemet siektų 2,6 proc., kitąmet – 1,3 proc. Tuo metu infliacija, centrinio banko vertinimu, šiemet siektų 6,1 proc., 2027 m. – 5,3 proc.

G. Šimkus tikino, kad darbo užmokesčio augimas artimiausiais metais turėtų aplenkti kainų didėjimą, augti vidutiniškai 7–9 proc., dėl to gyventojų perkamoji galia taip pat turėtų kilti. 

Jo teigimu, laikinai infliacijos poveikį ekonomikai Lietuvoje gali sušvelninti ir antros pensijų pakopos reforma. 

„Gyventojams yra grąžinta beveik 3 mlrd. eurų. Milžiniška suma (…). Tai yra 3 proc. Lietuvoje sukuriamo BVP ir tai yra tik per pirmą ketvirtį, arba kitaip tariant – 6 proc. metinių disponuojamų pajamų. Jeigu darome prielaidą, kad vartojimui būtų skirta pusė – pusantro milijardo – iš principo, makroekonomine prasme, yra pilnai kompensuojamas neigiamas energijos kainų poveikis ekonomikai“, – aiškino G. Šimkus.

Anot jo, Lietuvos ekonomikos atsparumą lemia aukštas investicijų lygis, augantys lėšų iš ES paramos fondų srautai, vykstanti ekonomikos transformacija, sustiprėjęs paslaugų sektorius. 

Taip pat prisideda mažėjanti priklausomybė nuo energijos importo bei iškastinio kuro ir didėjanti gyventojų perkamoji galia, gera ūkių finansinė padėtis

Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2026 m. valdžios sektoriaus investicijos augs 10,1 proc., 2027 m. augimas sulėtės iki 3,7 proc., o 2028 m. jos turėtų augti 4,6 proc.

Be to, LB vadovas pažymėjo, kad importuojamos energijos dalis šalyje nuosekliai mažėja – šiuo metu Lietuva importuoja du trečdalius energijos, o 2010 m. tai sudarė 80 proc. – keturis penktadalius. Tuo metu atsinaujinančių energijos šaltinių dalis šiuo metu sudaro trečdalį visos Lietuvoje prieinamos energijos. 

„Nors mes išliekame energiją importuojančia valstybe, situacija yra pagerėjusi ir mažiau pažeidžiama išorinių energijos rinkos sukrėtimų“, – sakė jis. 

LB vertinimu, šalies nedarbas šiemet turėtų sudaryti 6,8 proc., 2027 m. turėtų sumažėti iki 6,7 proc., o 2028 m. – iki 6,6 proc.