1 nuotr.Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) atsisakė iškelti drausmės bylą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai Laurai Matusevičiūtei, kuri sprendimą civilinėje byloje rašė 4 mėnesius.
Iškelti drausmės bylą prašęs pareiškėjas skundėsi, kad dėl taip ilgai rašyto sprendimo jis kitai bylos šaliai turės sumokėti beveik 1 tūkst. eurų palūkanų. Jos paprastai skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo.
Teismų vadovybei pradėjus aiškintis L. Matusevičiūtės poelgio motyvus ir aplinkybes, paaiškėjo, kad tai ne vienintelė byla, kurioje sprendimo paskelbimas buvo atidėtas ilgam laikui. Patikrinus nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2026 m. balandžio 1 d. šios teisėjos nagrinėtas bylas, buvo nustatyta, kad iš 77 nagrinėtų bylų 40-tyje procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas daugiau nei du kartus, tai yra nuo 3 iki 13 kartų.
Pavyzdžiui, viena civilinė byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta 2024 m. vasario 20 d., o teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 13 kartų. Sprendimas paskelbtas tik rugsėjo 9 d., t. y. praėjus 202 dienoms nuo bylos išnagrinėjimo.
Tuo metu kita civilinė byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta 2024 m. balandžio 2 d., o sprendimo paskelbimas atidėtas 11 kartų. Jis buvo paskelbtas tik rugsėjo 20 d. – praėjus 65 dienoms nuo bylos išnagrinėjimo.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija birželio 8 dieną paskelbė, kad teisėja L. Matusevičiūtė, nagrinėdama civilines bylas, nesilaikė Teisėjų etikos kodekse įtvirtinto pareigingumo principo reikalavimų, jos veiksmuose yra aplaidaus teisėjo pareigų atlikimo požymių.
Tačiau komisija atsižvelgė į tai, kad teisėja visiškai pripažįsta nustatytus pažeidimus ir pati savo elgesį vertina neigiamai, dėl jo gailisi, įsipareigoja imtis priemonių, kad pažeidimai nesikartotų.
2022 m. atlikto periodinio veiklos vertinimo metu teisėjos profesinė veikla buvo pripažinta puikia, teisinio darbo kokybė buvo įvertinta 91 balu.
„Nagrinėjamu atveju nėra tikslinga teisėjai kelti drausmės bylą, o apsvarstymas Komisijoje yra pakankamas poveikis teisėjai“, – rašoma sprendime.
Aiškinantis teisėjos veiklą paaiškėjo, kad ši teisėja stengiasi pati surašyti sprendimus savo nagrinėjamose bylose, šių darbų neužkraudama padėjėjams.
Viešoje šios teisėjos biografijoje skelbiama, kad ji ilgą laiką dirbo teisėjų padėjėja tuometiniame Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, Lietuvos apeliaciniame teisme.
Ši teisėja nagrinėjo visuomenininko Andriaus Tapino ieškinį, kuriuo buvo prašoma paneigti kanale „OpTV“ paskleistą galimai tikrovės neatitinkančią informaciją. Tarp atsakovų šioje byloje – žurnalistė Rūta Janutienė, pirmasis krašto apsaugos ministras ir signataras Audrius Butkevičius. Teisėja nagrinėjo ir daugiau rezonansinių civilinių bylų.
Sprendimams nebuvo laiko
L. Matusevičiūtė TEDK paaiškino, kad pripažįsta padariusi nusižengimus. Teisėja pažymėjo, kad tokia situacija susiklostė dėl to, jog ji neturėjo pakankamai įgūdžių ir žinių tinkamai organizuoti bei planuoti savo darbą. Jos teigimu, išvadoje nurodyta faktinė situacija susiklostė dėl to, jog, gaudama naujas bylas, stengėsi jas kuo greičiau paskirti nagrinėti teismo posėdžiuose ir taip paskirdavo daug teismo posėdžių, kuriuose bandė išsamiai įsigilinti į bylos aplinkybes, proceso dalyvių paaiškinimus, o prieš eidama į teismo posėdžius tinkamai pasiruošti.
Pasak teisėjos, buvo išnagrinėtas didelis skaičius bylų ir reikėjo rašyti sprendimus, o tam reikėjo daug laiko, kurio nebuvo, nes jau buvo priskirti teismo posėdžiai kitose bylose, kurių atidėti nebuvo jokio pagrindo.
Teisėja nurodė, kad toks didelis darbo tempas pradėjo jai kelti didelę įtampą, nes ji pradėjo suprasti, jog susiklostė sunkiai valdoma situacija.
L. Matusevičiūtė taip pat nurodė, kad 2024 m. rudenį buvo susitikusi su teismo administracija, šiai dienai neturi nė vieno pratęsto sprendimo paskelbimo. Teisėja atkreipė dėmesį, kad visi nustatyti jos nusižengimai yra pavėluotas galutinių sprendimų surašymas vis atidedant sprendimų paskelbimų datas ir sutiko, kad tokioje situacijoje būtų galėjusi sprendimų projektus arba bent jau aprašomąsias dalis pavesti parengti teisėjo padėjėjui ir greičiausiai neturėtų dabar rašyti paaiškinimų.
Teisėja prašė komisijos atsižvelgti, kad padaryti nusižengimai nesukėlė sunkių pasekmių, nes beveik visi jos pavėluotai priimti sprendimai liko galioti ir nebuvo panaikinti apeliacinės instancijos teismo, o tai, anot teisėjos, pagrindžia, jog bylos buvo tinkamai išnagrinėtos, priimti sprendimai buvo pagrįsti ir teisingi.
L. Matusevičiūtės teigimu, anksčiau nurodytas problemas jai pavyko suvaldyti ir išspręsti, o tai pagrindžia, jog jau neturi bylų, kuriose pasibaigęs 20 dienų terminas sprendimams priimti ir paskelbti.
„Komisijos posėdyje teisėja L. M. patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad labai išgyvena dėl susidariusios situacijos, jaučia asmeninę kaltę ir atsakomybę, labai gailisi ir atsiprašo visų proceso dalyvių, kad dėl jos netinkamų veiksmų buvo pažeista jų teisė į greitesnį procesą. Teisėja nurodė suprantanti, kad savo elgesiu sukėlė neigiamas pasekmes proceso dalyviams ir pakenkė teismų sistemos įvaizdžiui, labai dėl to apgailestauja ir imsis visų priemonių, kad tokie pažeidimai nepasikartotų“, – rašoma komisijos nutarime.
Teisėja nurodė, kad dabartinis jos padėjėjas su ja pradėjo dirbti 2023 m. pabaigoje, jis jai surašo rašytinio proceso tvarka nagrinėjamų bylų procesinių sprendimų projektus, o ji pati rašo visus sprendimų projektus tose bylose, kurios nagrinėjamos žodinio proceso tvarka.
Teisėją gynė buvęs kolega
Teisėjai L. Matusevičiūtei TEDK atstovavo advokatas Dariušas Lučinskis, jis pats anksčiau dirbo teisėju Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Advokato nuomone, šioje situacijoje svarbu įvertinti priežastis, dėl ko susiklostė tokia situacija, ir pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisėjos piktybiškumo ar aplaidumo, priešingai – teisėja labai atsakingai žiūri į savo darbą, siekia surašyti kokybiškus sprendimus, todėl, jausdama atsakomybę, nepaveda šio darbo atlikti padėjėjui, o visus sprendimus rašo pati.
Advokatas prašė komisijos atsižvelgti į tai, kad teisėjos išnagrinėjamų bylų terminai nėra ilgi, tačiau problema yra ta, kad teisėja labai skuba pradiniame etape, t. y. skuba paskirti posėdžius, kuo greičiau išnagrinėti bylą, o galutiniame etape jai nebeužtenka laiko surašyti ir laiku paskelbti sprendimą.
Civilinės bylos dalyvis piktinosi
Į TEDK kreipęsis pareiškėjas nurodė, kad teisėja L. Matusevičiūtė iš jo priteisė 58 tūkst. eurų skolą ir 5 procentus metinių palūkanų, tad vien palūkanos už 4 mėnesių sprendimo paskelbimo vilkinimą sudaro 966 eurus.
Remdamasis teikime išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėjas prašė už aplaidų teisėjo pareigos atlikimą, civilinės bylos vilkinimą L. Matusevičiūtei iškelti drausmės bylą, nes, anot pareiškėjo, toks teisėjos elgesys vertintinas kaip žeminantis teisėjo vardą, kenkiantis teisminės valdžios autoritetui
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal bendrovės „Manto Invest“ patikslintą ieškinį įmonėms „Kijota“, „Būsto interjero dizainas“ dėl įpareigojimo netrukdyti vykdyti statybos darbus ir prisijungti prie inžinerinių tinklų bei nuostolių priteisimo.
Civilinė byla iškelta dar 2024 m. rugsėjo 6 d., iš esmės nagrinėti baigta 2025 m. spalio 29 d., teismo sprendimas turėjo būti paskelbtas 2025 m. lapkričio 28 d., tačiau praėjus beveik 4 mėnesiams nuo bylos išnagrinėjimo dienos, sprendimas nėra priimtas ir paskelbtas.
