Pirmoji branduolinė bomba išbandyta 1945 m. liepos 11 d. Naujojoje Meksikoje, antroji su uranu - 1945 m. rugpjūčio 6 d. Hirosimoje, trečioji su plutoniu - po kelių dienų Nagasakyje. Japonijoje.

Mūsų Konstitucija draudžia branduolinį ginklą Lietuvoje, jo tranzitą.

O atomines elektrines?

Seimo paskelbtame 2012 m. spalio 12 d. referendume, pasisakant dėl klausimo „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje", dalyvavo 52,58 proc. rinkėjų. Tad referendumas įvyko, tačiau tik 34,09 proc. balsavusiųjų pritarė naujos AE statybai Lietuvoje, o 62,67 proc. tarė „NE".

Svarbiausia atominei elektrinei - jos saugumas. Dėl labai didelių išsiskiriančių šilumos kiekių AE turi būti nuolat aušinama, net sustabdžius jos veiklą. Bet koks aušinimo sutrikimas net keletui sekundžių gali sukelti reaktoriaus aktyviosios zonos suirimą. Tai nutiko Trijų Mylių Salos (JAV, 1979), Černobylio (TSRS, 1986) ir trijuose Fukušimos AE (Japonija, 2011) reaktoriuose.

Esminis dalykas yra reaktoriaus konstrukcija - ar AE avarijos atveju praradus valdymą, grandininė branduolinė reakcija slops (neigiamas reaktyvumas) ir reikės suvaldyti tik liekamąjį radioaktyvumą, ar ji greitės (teigiamas reaktyvumas) ir tada...

Tebūnie reaktorius patikimas. Tačiau visa kita įranga - aibė siurblių, vamzdžių, sklendžių, reguliatorių ir pan. - genda. Stabtelėjus AE darbui dėl bet kurio gedimo net kelioms sekundėms, reaktorius gali perkaisti.

AE reaktorius išskiria labai daug šilumos, todėl jį būtina nuolat ir ilgai aušinti. Net sustabdytą, nes jis vis vien išskiria apie dešimtadalį savo galios energijos. Aušinimui nors labai trumpam nutrūkus, reaktorius kaista ir gali išsilydyti.

Procesas tampa nebevaldomu, nes išsilydžiusi reaktoriaus masė toliau kaista, pradegina apsaugą ir išsilieja. Stabili temperatūra turi būti ir eksploatuoto kuro saugykloje - vandens baseine. Antraip baseino vanduo užverda ir garuoja, o kuro strypai užsidega.

Dėl reaktoriaus konstrukcijos ir apsauginio gaubto 1979 m. avarijoje JAV beveik visas radioaktyvumas liko po gaubtu, ir tik direkcijai nutarus „išvėdinti" AE, pateko į išorę.

2011 m. kovo 11 d. 9 balų žemės drebėjimas ir cunamis lėmė didžiausią istorijoje Fukušimos AE Japonijoje trigubą avariją vienu metu net 3-uose branduoliniuose reaktoriuose.

Dėl žemės drebėjimo automatiškai išsijungė 1, 2 ir 3 reaktoriai (4, 5 ir 6 reaktoriai tuo metu buvo išjungti planiniam patikrinimui).

Žemės drebėjimas nutraukė išorinį elektros energijos tiekimą, o atominės elektrinės dyzelinius elektros generatorius buvo užpylęs cunamis.

Sutriko reaktorių aušinimo sistemų darbas, kuris neatstatytas iki šiol. Dėl aušinimo sutrikimų iš dalies išsilydė 1, 2 ir 3 reaktorių branduolinis kuras, įvyko sprogimai.

Daug radioaktyviųjų medžiagų pateko į atmosferą ir Ramųjį vandenyną. Apsauginius gaubtus teko atidaryti dėl pavojingai aukšto slėgio.

AE saugojo 6 metrų aukščio apsauginė siena, tačiau cunamio banga buvo 14 metrų. Kasdien į vandenyną plūdo po 300 tonų radioaktyvaus vandens. Ši šiurpi avarija iki šiol nelikviduota!

2023 m. Kinija ir Rusija uždraudė iš Japonijos įvežti jūros gėrybes.

1986 m. balandžio 26 d. Černobylyje 4-ame RBMK reaktoriuje eksperimentuota - išjungus automatinį valdymą, bandyta valdyti rankiniu būdu. Nepavyko. Oficialioje išvadoje - personalo klaida paspaudus avarinį reaktoriaus apsaugos mygtuką dėl reaktoriaus sustabdymo.

Šiltą gegužės 1 dieną šventinį paradą valdžia priiminėjo su guminiais apsiaustais, o apie įvykį nežinoję žmonės šventėje žygiavo vasariškai apsirengę. Gegužės 9 d. Kijeve startavo tarptautinės daugiadienės Taikos dviračių lenktynės.

Šis valdžios tylėjimas mane sukrėtė.

Kitą dieną apie avariją išgirdau kaime sodinamų svogūnų lysvėje iš radijo imtuvo. Žinią skelbė Lenkijos radijo laida „Lato z radiem".

Dirbau Mokslų akademijos Fizikos instituto Atomo branduolio teorijos skyriuje. Institute buvo ir Atmosferos radioaktyvumo, ir Atmosferos užterštumo skyriai. Pirmadienį darbe visi apie tai ir kalbėjomės, suvokėme pasekmes. Vėjas pūtė iš ten... Valdžia ir žiniasklaida tylėjo.

Černobylio AE buvo 4 RBMK reaktoriai (po 1000 MW galingumo) su teigiamu reaktyvumu. Todėl ir pavojingi. TSRS jų nepardavė užsieniui. Tokios AE neturi apsauginio gaubto, nes dėl reaktoriaus konstrukcijos tai būtų labai didelis gaubtas, o statybos kaina neekonomiška.

Pirmasis RBMK reaktorius pradėjo veikti 1972 m. Leningrado AE. Jis turėjo ir privalumų - branduolinio kuro strypus, kilnojamus ir ištraukiamus iš cilindro formos reaktoriaus su neutronus lėtinančiu grafitu, galima buvo keisti, nestabdant reaktoriaus. Kuro kanalais tekantis vanduo aušina reaktorių ir garuoja, garai suka turbiną.

Dvigubos paskirties RBMK reaktorių (išvertus iš rusų kalbos, „didelės galios verdantis reaktorius") sukūrė karinė TSRS Vidutinių mašinų gamybos ministerija. Urano-grafito reaktoriaus atskiri kanalai buvo skirti izotopams gaminti. Pvz., plutoniui.

Branduolinė reakcija juose valdoma kilnojant kuro strypus. Černobylyje rankiniu būdu jų nesuvaldė... Pirmieji situaciją suvaldyti pasiųstieji ant stogo teišbuvo keliasdešimt sekundžių.

Ignalinos AE buvo sumontuoti du vieni galingiausių pasaulyje RBMK-1500 reaktoriai. Pirmasis pradėjo veikti 1983 m., antrasis - 1987 m. Dabar dauguma RBMK reaktorių uždaryti. Kodėl? Viskas prasidėjo nuo Ignalinos AE.

"Žemynos" ekologijos klubas, vėliau ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis priešinosi Ignalinos AE trečiojo reaktoriaus statybai, buvo renkami parašai TSRS Ministrui Pirmininkui Nikolajui Ryžkovui, kad būtų stabdoma trečiojo reaktoriaus statyba arba jis pakeistų nesaugų pirmąjį.

Viešoje erdvėje trūksta informacijos apie Ignalinos AE istoriją.

Tarybų Lietuvos valdžia metų metais priešinosi Maskvos siekiui statyti AE prie Drūkšių ežero (rezervinėje - pačioje netinkamiausioje iš 10 Lietuvoje parinktų vietų).

Maskvai pradėjus statybas, Lietuvos valdžia siekė mažinti statomus galingumus. Nes siekta pastatyti net 8 tokius reaktorius. Šioje kovoje aktyviai talkino Lietuvos mokslininkai, jais rėmėsi Lietuvos valdžia.

Kovota ir dėl to, ar AE bus statoma Baltarusijoje prie Snūdo ežero, ar prie Drūkšių ežero Lietuvoje. Juos skyrė tik 30 km.

Pirmasis Maskvos sprendimas - prie Snūdo ežero (4 reaktoriai po 1000 MW). TSRS plano komitetui nesutikus su ekonominiais pagrindimais ir nespėjant gaminti patikimų VVR (vandens vandens) reaktorių, apsispręsta naudoti RBMK reaktorius, kurių galingumą padidino iki 1500 МW (ignoruojant saugumo faktorius galima didinti net iki 2500 MW).

Didėjant Maskvos apetitui (norėta pasiekti net 9000-12000 МW galingumą), buvo pasirinktas Drūkšių ežeras. Papildomi argumentai - Lietuvoje didelis lietuvių procentas, o ir patogu buvo Leningrado-Vilniaus geležinkeliu pervežti statybinę įrangą iš baigiamos statyti Leningrado AE, kurios ES net po kapitalinio remonto nereikalavo uždaryti, o Suomija pirko jos gaminamą energiją.

Lietuvos mokslininkų, tyrusių šilumos įtaką ežerui, dėka pavyko sumažinti bendrą galią iki 4000 МW. Tačiau Lietuvos geologai kategoriškai nesutiko su AE statyba šioje aikštelėje.

1972 m. birželio 16 d. Lietuvos geologijos valdybos Pažyma konstatavo:

- Drūkšių ež. aplinkoje dideli plotai padengti smėlingomis nuogulomis, kuriose gruntinis vanduo slūgso tik 0,5 - 3 m gylyje, o tai neatitinka sanitarinių AE projektavimo taisyklių (Nr.38/3-68) 7b punkto;

- Drūkšių ež. įdubą supa aukštumos, kuriose vyksta požeminio vandens mityba - kritulių vanduo infiltruojasi ir patenka į artezinius sluoksnius, kurių vanduo naudojamas miestų ir žemės ūkio objektų viešojo geriamojo vandens tiekimui;

- Paviršiniai, gruntiniai ir arteziniai vandenys hidrauliniu požiūriu yra labai susiję, ir AE avarijų metu radionuklidai, patekę į aplinką, užterštų požeminio geriamojo vandens sluoksnius.

Tektoniniai lūžiai šioje vietoje ne tik svarbūs dėl galimų žemės drebėjimų įtakos AE saugumui (prieš šimtmetį Madonoje, kitapus sienos Latvijoje, fiksuotas 8 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas). Todėl Pažymos išvada nedviprasmiška - Drūkšių ež. aplinka dėl hidrogeologinių sąlygų ypatumų netinka AE statybai.

Lietuvos geologų įgaliotas atstovas Vytautas Juodkazis derinimo dokumentuose įrašė kategorišką nesutikimą.

Maskva išsprendė klausimą, atsiuntusi TSRS geologijos ministerijos atstovus, suderinusius projektą Lietuvos vardu.

1986 m. lapkričio 18 d. Lietuvos geologų pažymoje - taip pat nesutikimas su šia statyba.

Paaiškinsiu paprastai.

Ši vietovė yra tokia vandeninga ir vanduo yra taip negiliai, kad tarybiniais metais planuota geriamu vandeniu iš šios vietovės aprūpinti Minską. Atstumas - apie 170 km.

Apie Ignalinos AE trečiojo reaktoriaus statybos sustabdymą paskelbė Algirdas Brazauskas 1988 m. liepos 9 d. Sąjūdžio mitinge Vingio parke Vilniuje.

1988 m. rugsėjo 5 d. įvyko gaisras, kurio metu sudegė Ignalinos AE antrojo reaktoriaus valdymo sistemos kabeliai. Z.Vaišvilai apie šią pavojingą situaciją pranešė AE darbuotojai. Valdžia ir spauda tylėjo.

„Žemyna" ir Sąjūdis dėl Ignalinos AE saugumo ne tik kreipėsi į Jungtinių Tautų Organizaciją ir Tarptautinės atominės energetikos agentūrą, TSKP CK Generalinį Sekretorių M. Gorbačiovą, užsienio šalių vyriausybes, bet ir rugsėjo 17 ir 18 dienomis suorganizavo Ignalinos AE apjuosimo gyvąja grandine akciją „Gyvybės žiedas", kurioje dalyvavo apie 17 tūkst. žmonių.

Vykdant Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos 1989 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. XI-3079 „Dėl priemonių Ignalinos AE saugumo užtikrinimui", priimtą deputato Zigmo Vaišvilos iniciatyva, LTSR Ministrų Taryba kreipėsi į TSRS Ministrų Tarybą dėl reikalingos informacijos, kad jos pagrindu parengti kreipimąsi į suinteresuotų kaimyninių valstybių vyriausybes, kreipimosi tekstą paskelbti spaudoje, apie atsakymus informuoti visuomenę (ar matote tokią valdžios veiklą šiandien demokratine save skelbiančioje Lietuvos Respublikoje?).

Buvo suburta ir Respublikos mokslininkų, valstybinių įstaigų ir visuomenės atstovų grupė, kuri dalyvavo tarptautinės ekspertų komisijos darbe.

TATENA komisija patikrino Ignalinos AE, surašė išvadas. Vėliau Švedijos Vyriausybei skyrus 60 mln. kronų, buvo mechaniškai apribotas kuro strypų judėjimas kanaluose.

Ignalinos AE RBMK reaktoriai tapo saugūs - su neigiamu reaktyvumo koeficientu. Praradome 25 proc. galios, tačiau nesuvaldomos situacijos atveju grandininė reakcija būtų slopusi.

Pradėjo tai „Žemynos" ekologijos klubas, kurio pirmininko pavaduotoju buvo toks Z.Vaišvila.

Po to analogiški pertvarkymai buvo padaryti visuose RBMK reaktoriuose Tarybų Sąjungoje.

2004 m. gruodžio 31 d. sustabdytas pirmasis šios AE reaktorius, 2009 m. gruodžio 31 d. - antrasis.

Derybininke Petrai Auštrevičiau ir jo pavaduotoja Dalia Grybauskaite, kuris jūsų ir kuo remiantis Lietuvos vardu pasirašėte su ES Protokolą Nr.4 „Dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje"?

2008 m. spalio 12 d. referendume mūsų Tauta galėjo pratęsti saugios Ignalinos AE darbą. Tačiau į referendumą atėjo tik 48,43 proc. rinkėjų. Ignalinos AE „pelningai" uždarinėjama iki šiol, nors iš atėjusių rinkėjų už jos darbo pratęsimą balsavo net 96,92 proc. Lietuvos piliečių.

Kur buvote kiti, kodėl nebalsavote?

Gi dėl jūsų referendumas neįvyko.

Todėl šiandien nepykite.

Tad ne straipsnių komentaruose plūskimės, o pabandykime drauge atkurti Lietuvoje referendumo veikimą ne valdžios, bet piliečių iniciatyva.

Užsukime į www.vrk.lt ir susipažinkime su vykstančia ir valdžios bei ją aptarnaujančios žiniasklaidos nutylima piliečių referendumo iniciatyva dėl teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais apgynimo, įrašant šią teisę į Lietuvos Konstitucijos 23-ią straipsnį.

Ten rasite informaciją apie pasirašymą popieriniuose lapuose, o pasirašyti elektroniniu būdu galima www.rinkejopuslapis.lt/iniciatyvos/-/iniciatyvos/121124. Auka paremti šią referendumo iniciatyvą galima tik iki 70 eurų mokėjimu į sąskaitą LT517189900619724694.

Tai vienintelis Seimo priimtais įstatymais leistas būdas vykdyti šią kampaniją.

Labai trūksta ir savanorių parašų rinkimui. Gi matote, kaip blokuojama informacija apie šią referendumo iniciatyvą. Pagalvokime kodėl? Ar jūs pritariate taip besielgiančiai valdžiai?

Nebūkime solidarūs su valdžia, nenorinčia šio referendumo.

Būkime Lietuvos piliečiais.

Š. m. balandžio 29 d. vyks teismo posėdis dėl to, ar vyks referendumas dėl naujų karinių poligonų statybos Lietuvoje.

Tą pačią dieną teismas paskelbs sprendimą dėl to, ar pratęsti referendumo iniciatyvą dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais, nes VRK administruojamas pasirašymui už šią referendumo iniciatyvą skirtas „Rinkėjo puslapis" tai veikia, tai neveikia.

Beje, dėl Černobylio avarijos daugiausia nukentėjo pietinė ir vakarinė Lietuvos dalys. Rūdninkų ir Kapčiamiesčio kariniai poligonai yra (o gal nebus?) būtent šiose vietose. 10 metų ten drausta rinkti grybus.

Mūsų žmonių mirtys dėl onkologinių susirgimų po Černobylio avarijos susilygino mirčių nuo infarktų ar insultų skaičiais.

Kalbėkimės su medikais, nebijančiais apie tai kalbėti.

Ir svarbiausia - mąstykime!