„Telkties Lietuvai“ karavanas įsibėgėja: Vėgėlė buria Tautą naujam Sąjūdžiui

„Į Seimą atėjau vienu tikslu - kad politikai išgirstų žmogų, kad Tauta įgytų realių įrankių daryti įtaką politiniams sprendimams", - pabrėžia Ignas Vėgėlė.

Tačiau, anot jo, vieno žmogaus pastangų ar nedidelės grupės Seime nepakanka. Todėl jis kviečia telktis visus, kurie pasigenda išminties politiniuose sprendimuose, atsakomybės, teisingumo ir pasitikėjimo piliečiais bei visa Tauta.

- Kodėl, Jūsų manymu, šiandien būtina telktis? Kas atsitiko valstybėje, kad vien parlamentinio darbo ar pavienių politinių iniciatyvų, kaip pats sakote, nebepakanka?

- Kitaip negalime paveikti dabartinės politinės valdžios. Matome nykstančią politinę kultūrą, silpnėjančią demokratiją ir prarastą vienybės jausmą, kuris kadaise telkė Lietuvą lemtingais istorijos momentais.

Dabartinė valdžia yra netekusi Tautos pasitikėjimo. Kapčiamiesčio poligono klausimas buvo sprendžiamas net nesiteikiant pateikti argumentų. Juk ši valdžia žadėjo įsiklausyti, nekelti mokesčių, užtikrinti ekonominį ir socialinį teisingumą.

Taip, yra vienas kitas pozityvus sprendimas, apie kuriuos kalbėjau dar Prezidento rinkimų kampanijos metu - pavyzdžiui, vykdoma antrosios pensijų pakopos reforma ar permainos sveikatos apsaugos sistemoje. Tačiau šalia jų - daugybė sprendimų, apie kuriuos net nesinori kalbėti.

Ekonomika ir biudžetas valdomi neišmintingai. Milžinišku tempu auga Lietuvos valstybės skola, o jos augimas nebeatitinka Lietuvos ekonomikos augimo. Jau dabar mažinamos ekonomikos augimo prognozės tiek 2026 metams, tiek ateinantiems laikotarpiams.

Tai dar labiau didins už skurdo rizikos ribos gyvenančių mūsų piliečių skaičių. 2025 metų duomenimis, žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje gyveno beveik ketvirtadalis šalies gyventojų - apie 653 tūkstančiai.

Apie kokį orų gyvenimą ar gerovės valstybę galime kalbėti - juk tai prasčiausias rodiklis Europos Sąjungoje. Apie tai kalbėjau dar praėjusiais metais, kai buvo priiminėjamas trimetis Lietuvos biudžetas.

Nebalsavau už tokį biudžetą, kuriame numatytos milžiniškos išlaidos gynybai, tačiau neatsižvelgiama į šiuolaikinio karo realybę. Iš esmės investuojama į infrastruktūrą, pasenusias priemones ir technologijas.

O ką jau kalbėti apie tai, kad Seime kone visos partijos arba jų vadovybės yra nuteistos ar teisiamos. Atėjo laikai, kai generalinė prokurorė Seime lankosi dažniau nei kai kurie Seimo nariai.

- Jūs dažnai kalbate ne tik apie ekonominius ar socialinius sprendimus, bet ir apie vertybinius klausimus. Kodėl šie klausimai, Jūsų požiūriu, šiandien tampa vienu svarbiausių politinės kovos laukų?

- Vertybiniai klausimai šiandien yra esminiai. Seime blokuojamas mano siūlymas leisti tėvams patiems apsispręsti dėl jų vaikų lytiškumo ugdymo. Taip pat blokuojamas siūlymas naikinti partnerystės institutą Civiliniame kodekse.

Galiausiai kone vienbalsiai balsuojama dėl Tarptautinės darbo konferencijos konvencijos „Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo". O ji - paslėpta naujoji Stambulo konvencija. Tikras Trojos arklys.

- Naujoji Stambulo konvencija?

- Turinio prasme tai yra genderistinę ideologiją atspindintis dokumentas. Jis maskuojamas kilniu tikslu - „panaikinti smurtą darbo pasaulyje". Beje, pats pavadinimas primena sovietinius ar komunistinius šūkius. Pavadinimas parinktas gudriai: kiekvienas, kuris kritikuotų tokį dokumentą, galėtų būti apkaltintas smurto propagavimu. Juk Stambulo konvencija taip pat neva yra „prieš smurtą".

Svarstymo metu viena Seimo narė išsidavė, kad ši konvencija tėra kitais žodžiais išdėstyta Stambulo konvencija, klausdama, ar jos neištiks Stambulo konvencijos likimas. Neištiko. Seime tik keturis parlamentarus įtikinau balsuoti prieš, dar kelis susilaikyti. Likę parlamentarai buvo vieningi - nuo socialdemokratų iki konservatorių. Konvencijai uždegta žalia šviesa.

- Kaip ši konvencija apskritai atsidūrė Seime ir kas, Jūsų vertinimu, joje buvo nutylėta arba sąmoningai paslėpta nuo visuomenės?

- Konvenciją Seimui ratifikuoti vos prieš porą savaičių pateikė Prezidentas. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė pristatė šį Prezidento dekretą, tačiau nepasakė esmės: konvencijoje smurtas ir priekabiavimas dėl lyties apibrėžiamas kaip smurtas ar priekabiavimas dėl asmens biologinės ar socialinės lyties. Socialinės lyties sąvoką per tariamai nekaltą tarptautinį dokumentą norima įtraukti į Lietuvos teisinę sistemą. Tai ta pati 72 lyčių ideologija, kuri draustų vyrą vadinti vyru, o moterį - moterimi, jei jie tokiais nesijaučia.

Priėmus šią konvenciją, turėsime mokyti vaikus, konstruoti nacionalinę teisę ir apskritai rūpintis, cituoju, „integruotu ir į lyčių aspektą orientuotu požiūriu, įskaitant lyčių stereotipus, daugialypes bei susikertančias diskriminacijos formas". Įdomiausia tai, kad konvencijos tekste lietuvių kalba, spėju, tyčia, padarytos vertimo klaidos, kad būtų paslėpta ši „gender" ideologija.

- Jeigu dabartinė politinė sistema, Jūsų teigimu, nebeveikia taip, kaip turėtų, kokie būtų pirmieji darbai, kuriuos Lietuva privalėtų padaryti nedelsdama? Nuo ko reikėtų pradėti valstybės pertvarką?

- Būtina imtis sisteminių ir esminių reformų daugelyje valstybės valdymo sričių.

Pirmiausia reikia atverti politinę sistemą ir ją reformuoti taip, kad imtų realiai galioti Konstitucijos pirmasis skirsnis. Konstitucijoje aiškiai pasakyta: „suverenitetas priklauso Tautai". Taip pat 3 straipsnyje nurodyta, kad „niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių". Tiesioginę demokratiją būtina grąžinti Tautai.

Antra, būtina sukurti visą priemonių sistemą, kuri užtikrintų mūsų Tautos augimą, pirmiausia stiprinant šeimą ir paramą jai. Turime įsisąmoninti, kad esame išmirštanti Tauta. Jei nedelsdami nesiimsime priemonių, po kelių kartų mūsų kalba ir kultūra teliks istorijos knygose.

Trečia, reikia atverti konkurencijai Lietuvos finansų rinką, užtikrinti žemas viešųjų paslaugų kainas, įskaitant energijos kainas, kartu išlaikant strategines įmones valstybės nuosavybėje. Ne mokesčius reikia didinti, o jų naudą visuomenei - tai yra tai, ką žmogus gauna sumokėjęs mokesčius.

Ketvirta, turime veikti taip, kad Lietuvoje išvengtume karo. Nereikia gąsdinti mūsų Tautos. Reikia vykdyti tokią užsienio politiką, kuri stiprintų Lietuvos nepriklausomybę ir vykdytų išmintingą dialogą su kaimynais. Krašto apsaugos išlaidos turi būti nukreiptos į tikrą gynybos stiprinimą, o ne pinigų švaistymą visomis kryptimis.

Penkta, teisingumo sistema per visuomenės tarėjų institutą turi būti atverta visuomenei, stiprinamas teisėsaugos institucijų nepriklausomumas ir atskaitingumas visuomenei.

- Apie Lietuvos problemas ir jų sprendimo būdus kalbėjote Kaune vykusioje konferencijoje, kurioje 700 visuomenės atstovų pasirašė Telkties manifestą. Ką šis manifestas reiškia Jums asmeniškai ir kokią politinę žinią, Jūsų manymu, jis siunčia dabartinei valdžiai?

- Dabartinė politinė sistema ne tik nebesprendžia esminių iššūkių, bet ir praranda gebėjimą išgirsti piliečius. Įvairių Lietuvos bendruomenių atstovai tai aiškiai pasakė Kauno konferencijoje, pasirašydami Telkties manifestą. Juo jie įsipareigojo nesitaikstyti ir nebijoti, viešai ir drąsiai veikti, sukurti Telkties sąjūdį, vienijantį organizacijų ir bendruomenių atstovus.

- Valstybė yra nepalaužiamos Tautos valios įsikūnijimas. Tik susitelkusi visuomenė gali kurti ilgalaikius ir prasmingus pokyčius.

- Vis dėlto visuomenei labiausiai rūpi praktinis klausimas - ar ši telkimosi iniciatyva virs politine jėga. Kada apsispręsite dėl partijos kūrimo ir kokią formą galėtų įgyti šis judėjimas?

Sprendimą priimsime birželį. Dabar turime sukurti Telkties komitetus regionuose. Jie spręs, ką daryti toliau ir kokį darinį kurti. Jau dabar piliečiai ragina steigti politinę partiją, kuri dalyvautų artėjančiuose savivaldos rinkimuose.

Džiaugiuosi piliečių politiniu aktyvumu - jiems reikia padėti. Ar tai bus vieninga politinė jėga, ar atskiri regionuose veikiantys politiniai komitetai, dalyvausiantys savivaldos rinkimuose, nuspręsime netrukus.

Lietuvai šiandien labiau reikia ne dar vienos partijos, o naujos politinės kultūros. Kita vertus, Seimo rinkimuose politiniai komitetai dalyvauti negali, todėl, norėdami įgyvendinti šiuos būtinus tikslus, turėsime burtis ir į politinę partiją.