Rašau ne Lietuvos elitui, kuris nei anais laikais, nei šiais beveik niekuo nesiskiria: ir tada tie patys mus agitavo už Tarybų valdžią, ir dabar beveik visi tie patys veidai mus agituoja už Sąjungą su tais, kuriems svetima dorovė bei moralė, kurios jau seniai tapo nebe šio pasaulio dimensija. (Pardon, kad cituoju dručkį bankininką jo neatsiklausęs.)
Nesitikiu dėmesio ir iš savo tėvynainių, kuriems buvo gerai ir prie ruso, ir prie pruso, ir prie šlėktų, nes jiems svarbiau, kad nebūtų karo. Deja, dabar jau ir tai nebesvarbu, nes nūdienos karai iš esmės pasikeitė: vis dažniau kariškiai kariauja su dronais, o žūsta niekuo dėti civiliai bei jų vaikai. (Tikiuosi, ne dėl to visi masiškai užsirašo į savanorius?)
Kreipiuosi į tuos, kurie dar neprarado sveiko proto: gal man kas paaiškins - kuo skiriasi diktatoriai nuo demokratų? Vieną skirtumą pats žinau: pas diktatorių šeimininką neįmanoma įsigyti nei Mažeikių naftos už dyką, nei Ignalinos atominės atsisakyti. Mainais į demokratiją iš kurios „šūds gaunasi"?! (Net prie Gorbio buvo daugiau žodžio laisvės!)
Žinau, kad dauguma LGBT narių bei jų pasekėjų man kategoriškai nepritars. O man ir nereikia jų pritarimo! Manau, kad jau atėjo metas, kai tradicinių šeimų nariams reikia burtis ir reikalauti lygių teisių su LGBT nariais: kad ir mes galėtume nebaudžiami talžyti Gedimino aikštėje protestuojančius kitaminčius. (Atsipirkdami simbolinėmis baudelėmis.)
P.S. Tik perspėju: nereikia per daug įsivaizdinti ir užsimanyti, kad su mumis elgtųsi kaip su „išrinktosios tautos" atstovais! Subombins kaip tas moksleives iš Teherano mergaičių mokyklos ir nieks net nekriuktels. (Net gali priversti susimokėti už bombardavimą!)