Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys patvirtino, kad iš JAV administracijos jaučiamas „suaktyvėjimas“ ES lygiu sankcionuotų baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą atnaujinimo klausimu.
„Situacija šiek tiek keičiasi, galiu pasakyti, kad suaktyvėjimas yra (dėl spaudimo atnaujinti tranzitą – ELTA), nes visada sakydavau, kad tokio klausimo nėra pagal tai, kas pas mane guli ant stalo. Šiandien galiu pasakyti, kad taip, atsirado papildomų aktyvumų šitoje temoje (iš JAV pusės – ELTA)“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė ministras.
Kaip skelbė naujienų žiniasklaida, užsienio reikalų ministras apie tai, kad Lietuva sulaukia JAV spaudimo dėl baltarusiškų trąšų tranzito, kalbėjo Lietuvos socialdemokratų (LSDP) frakcijos posėdyje trečiadienį.
Ministras teigė nekomentuosiantis uždarame posėdyje išsakytų teiginių, tačiau pažymėjo, kad, nepaisant pokyčių JAV retorikoje, Lietuva laikosi bendros ES pozicijos – sankcijos Baltarusijai Bendrijoje pratęstos iki kitų metų vasario, todėl apie ribojimų atšaukimą dabar diskutuoti nėra reikalo.
„Mūsų pozicija buvo užfiksuota ES sprendime pratęsti sankcijas, (…) nėra daugiau kažką ir diskutuoti, kas ten ko norėtų ar galėtų esant kitokiomis aplinkybėmis, yra visiškai atskira diskusija – Rusija vykdo agresiją, Baltarusija jai padeda tai daryti, tokia mūsų situacija“, – sakė ministras, paklaustas, ar JAV spaudimas keičia Lietuvos poziciją.
Anot jo, šiuo metu būtų „spekuliatyvu“ spėlioti, ar tai galėtų pakeisti ES poziciją kitais metais sprendžiant dėl sankcijų pratęsimo.
„Labai spekuliatyvu, pažiūrėkit, kiek visko pasikeitė per paskutinius dešimt mėnesių, tai iki kito vasario nežinau, kas bus, gal jau bus taikos susitarimas pasiektas dėl karinių veiksmų prieš Ukrainą, gal visi nusikaltėliai, prisidėję prie agresijos, jau bus Hagoje“, – teigė K. Budrys.
Kaip skelbė ELTA, buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir ES. Tuo metu Lietuvos valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.