1 nuotr.Vertinant duomenis apie darbo santykius turinčius gyventojus, per metus mokesčius sumokančių tokių žmonių skaičius iš viso sumažėjo 4,4 proc. – kai kurie jų galėjo pakeisti mokestinę rezidenciją, pasitraukti į šešėlį, o ši tendencija gali būti siejama su šiemet įsigaliojusia mokesčių reforma, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) duomenys.
Seimas pernai gegužę priėmė mokesčių reformą ir nuo to laiko mokesčių mokėtojų tarp darbo santykius turinčių gyventojų sumažėjo daugiau nei 62 tūkst. (4,4 proc. visų A klasės mokesčių mokėtojų), o nuo reformos įsigaliojimo šių metų sausį – virš 37 tūkst. (2,67 proc.)
„(Per metus – ELTA) tai sudaro virš 4 proc. visų fizinių asmenų mokesčių mokėtojų – visų, kurie mokame gyventojų pajamų mokestį. Tai yra pakankamas skaičius, nes, net kai į darbo rinką pernai atėjo mažiau žmonių nei išėjo į pensiją, buvo skambinama varpais, kad tai yra pavojinga tendencija“, – žurnalistams pirmadienį sakė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
„Kol kas nėra oficialių institucijų paaiškinimų, kodėl įvyko šis sumažėjimas“, – teigė LLRI vadovė.
Tuo metu visų mokesčių mokėtojų per metus nuo reformos priėmimo sumažėjo 34,5 tūkst. (1,66 proc. visų mokesčių mokėtojų), o šiemet – beveik 13 tūkst. (0,6 proc.)
Šie skaičiai – mažesni, nes, LLRI duomenimis, per šį laikotarpį padaugėjo ne A klasės mokesčių mokėtojų, kas rodo, kad dalis gyventojų galėjo pakeisti veiklos formą.
Pasak LLRI vadovės, vienas trečdalis daugiausia uždirbančių gyventojų sumoka du trečdalius viso į šalies biudžetą surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
„Kai buvo svarstoma mokesčių reforma, mes perspėjome, kad žmonės akylai stebi tokius pokyčius ir pagal juos keičia savo elgseną – matome, kad tie pokyčiai realiai ir įvyko. (…) Žmonės nori optimizuoti savo mokesčių naštą, galbūt kai kuriuos išgąsdino ir ta nepagarba, kuri buvo reiškiama priimant mokesčių pataisas, galbūt ir mokestinė ir administracinė našta išaugusi“, – aiškino E. Leontjeva.
„Gali būti, kad (dalis gyventojų – ELTA) pakeitė formą, gali būti, kad persikėlė į šešėlį, yra ir didelė mokesčių nepriemoka, taip pat gali būti, kad (gyventojai – ELTA) pakeitė mokesčių rezidenciją“, – pažymėjo E. Leontjeva.
Pasak E. Leontjevos, Lietuvos ekonomika šiuo metu atlaiko geopolitines įtampas, tačiau valdžia turi labiau atsižvelgti į verslo poreikius, o ne mokestinės sistemos pokyčius.
Seimas pernai nusprendė nuo 2026 m. keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tvarką ir pajamas apmokestinami trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc.
Taip pat pakeistas nekilnojamojo turto (NT) mokestis, pakeltas pelno mokestis ir įvesti nauji cukraus bei draudimo mokesčiai, kurių pajamos skiriamos gynybai.
