Xi Jinpingas per susitikimą Pekine įspėjo Donaldą Trumpą dėl Taivano

Į Kiniją atvykęs D. Trumpas gyrė susitikimo šeimininką – jis vadino Xi Jinpingą puikiu lyderiu ir draugu bei prognozavo, kad jų šalių laukia „fantastiška bendra ateitis“. 

Tačiau pompastiškai D. Trumpą pasitikęs Xi Jinpingas parodė mažiau entuziazmo ir pareiškė, kad abi pusės „turėtų būti ne konkurentės, o partnerės“, ir iš karto pabrėžė demokratiškai valdomo Taivano, kurį Pekinas laiko savo teritorija, problemą.

„Taivano klausimas yra svarbiausia problema Kinijos ir JAV santykiuose“, – sakė Xi Jinpingas, kurio pastabas netrukus po derybų pradžios paskelbė Kinijos valstybinė žiniasklaida.

„Jei tai bus sprendžiama netinkamai, abi šalys gali susikirsti ar net įsivelti į konfliktą ir taip įstumti visus Kinijos ir JAV santykius į itin pavojingą padėtį“, – pradinėse derybose, kurios truko apie 2 valandas ir 15 minučių, pridūrė jis.

Ši D. Trumpo kelionė į Pekiną yra pirmoji kurio nors JAV prezidento viešnagė per beveik dešimtmetį, o iškilmingas priėmimas slepia virtinę neišspręstų prekybos ir geopolitinių klausimų.

Xi Jinpingas pasitiko D. Trumpą ant raudonojo kilimo prabangioje Didžiojoje liaudies salėje. Grojo karinis orkestras, aidėjo artilerijos šūviai, o daugybė moksleivių šokinėjo ir skandavo „Sveiki atvykę!“

Ceremonija, regis, pasimėgavęs D. Trumpas pažymėjo, kad „Kinijos ir JAV santykiai bus geresni nei bet kada anksčiau“.

Tačiau Xi Jinpingas paminėjo senovės graikų politinę teoriją, kalbančią apie karo pavojus, kai kylanti galia konkuruoja su valdančia galia.

„Ar Kinija ir Jungtinės Valstijos gali peržengti vadinamuosius „Tukidido spąstus“ ir sukurti naują didžiųjų valstybių santykių paradigmą?“ – klausė Xi Jinpingas ir kartu pridūrė, kad „bendradarbiavimas naudingas abiem pusėms, o konfrontacija kenkia abiem“.

Nuo paskutinio D. Trumpo vizito 2017 m. konfrontacijos buvo daug – abi šalys didžiąją 2025 m. dalį praleido įsivėlusios į svaiginantį prekybos karą ir nesutarė dėl daugybės svarbių pasaulinių klausimų.

„Tiesmuka retorika“

Taivanas jau seniai yra opus klausimas. 

Jungtinės Valstijos pripažįsta tik Pekiną, tačiau pagal vidaus įstatymus privalo tiekti ginklus Taivanui, kad šis galėtų apsiginti. Kinija yra pažadėjusi perimti šią salą ir neatmetė galimybės panaudoti jėgą, o pastaraisiais metais padidino karinį spaudimą.

Po ketvirtadienį nuskambėjusių Xi Jinpingo komentarų Taipėjus pavadino Kiniją „vienintele grėsme“ taikai regione ir primygtinai tvirtino, kad „JAV pusė ne kartą patvirtino aiškią ir tvirtą paramą“.

Tačiau D. Trumpas pirmadienį nurodė, kad kalbėsis su Xi Jinpingu apie JAV ginklų pardavimus Taivanui, o tai būtų nukrypimas nuo istorinės JAV pozicijos nesikonsultuoti su Pekinu šiuo klausimu.

Naujienlaiškio „China Neican“ redaktorius Adamas Ni naujienų agentūrai AFP sakė, kad nors tokia „tiesmuka retorika“ nėra retenybė Kinijos užsienio politikoje, iš paties Xi Jinpingo lūpų ji skamba neįprastai.

„Xi nori labai aiškiai pasakyti (…) jis mano, kad Taivano problema yra galima parako statinė tarp abiejų supervalstybių“, – pridūrė A. Ni.

Kinija „artėjant viršūnių susitikimui signalizavo, kad nori JAV kompromiso dėl Taivano“, AFP teigė Chong Ja Ianas iš Singapūro nacionalinio universiteto.

Xi Jinpingo reikalavimas gali reikšti, kad „jie mato tam tikrą galimybę įtikinti Trumpą“, dėstė jis.

Iranas nustelbia

Ginčytinų klausimų, kurie bus aptariami, sąrašą naujai papildęs Irano karas gali susilpninti D. Trumpo padėtį, nes jau privertė jį atidėti savo kelionę, kuri iš pradžių buvo planuota kovo mėnesį.

JAV prezidentas sakė, kad tikisi „ilgo pokalbio“ su Xi Jinpingu apie Iraną, kuris Kinijai parduoda didžiąją dalį savo JAV sankcionuotos naftos, tačiau tvirtino „nemanantis, jog mums reikia pagalbos“ iš Pekino.

Vis dėlto jo valstybės sekretorius Marco Rubio, kuris istoriškai yra aršus Pekino oponentas, sakė, kad JAV pusė tikisi „įtikinti (Kiniją) atlikti aktyvesnį vaidmenį“.

D. Trumpas taip pat tikisi verslo sandorių žemės ūkio, aviacijos ir kituose sektoriuose.

Jo delegacijoje dalyvaujantys elitiniai verslininkai, įskaitant „Nvidia“ generalinį direktorių Jenseną Huangą ir „Tesla“ vadovą Eloną Muską, ketvirtadienį nuo Didžiosios liaudies salės laiptų stebėjo priėmimo ceremoniją.

E. Muskas po to žurnalistams sakė, kad susitikimas buvo „nuostabus“, o J. Huangas pažymėjo, jog abu prezidentai „buvo neįtikėtini“.

Xi Jinpingas vėliau pareiškė delegacijai, kad jo šalies „durys išoriniam pasauliui atsivers vis plačiau“ ir kad JAV įmonės turės „dar šviesesnes perspektyvas Kinijoje“.

Viršūnių susitikimo išvakarėse JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ir Kinijos vicepremjeras He Lifengas susitiko Pietų Korėjoje, siekdami padaryti pažangą nutraukiant ilgai rusenantį abiejų šalių prekybos karą.

Xi Jinpingas tikino, kad derybos „davė iš esmės subalansuotus ir teigiamus rezultatus“, ir paragino abi puses „apsaugoti dabartinį sunkiai iškovotą teigiamą postūmį“.

D. Trumpas ir Xi Jinpingas turėtų aptarti galimybę pratęsti vienerių metų muitų paliaubas, pasiektas per jųdviejų paskutinį susitikimą, kuris spalio mėnesį vyko Pietų Korėjoje.

Tarp kitų temų, kurios turėtų būti paliestos – Kinijos vykdoma retųjų mineralų eksporto kontrolė ir konkurencija dirbtinio intelekto srityje.

Abu lyderiai po rytinio susitikimo padarė pertrauką nuo derybų ir nuvyko į Dangaus šventyklą – pasaulio paveldo objektą, kuriame Kinijos imperatoriai kadaise meldėsi už gerą derlių.

Jie šį vakarą grįš į Didžiąją liaudies salę, kur vyks valstybinis banketas.