Teismas išteisino Irmą Gajauskaitę dėl Meškuičių seniūnės šmeižimo

Kaip nurodoma teismo pranešime spaudai, I. Gajauskaitė išteisinta, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. 

Pati I. Gajauskaitė neatvyko į teismą išklausyti nuosprendžio.

„Nukentėjusiosios atžvilgiu išsakytą informaciją teismas vertina kaip įžeidžiančio pobūdžio, žeminančius, niekinančius teiginius. Vis dėlto, tokių teiginių išsakymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės“, – teismo pranešime cituojamas baudžiamąją bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis. 

Anot teisėjo, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę.

Pasak M. Liesio, rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis.

Kaltinamoji I. Gajauskaitė buvo kaltinama, kad 2025 m. balandžio 13 d. per socialinius tinklus šmeižė Meškuičių seniūnijos seniūnę J. Baškienę.

Bylos duomenimis, kaltinamoji paskleidė tikrovės neatitinkančią, paniekinančią, pažeminančią informaciją apie seniūnę, kuri yra pakertanti pasitikėjimą ja, kaip asmeniu bei kaip valstybės tarnautoja, taip pat šmeižė valstybės tarnautoją, Meškuičių seniūnijos seniūnę, J. Baškienę. 

I. Gajauskaitė skelbė, kad seniūnė už kyšį neteisėtai iš jos tėvų atėmė dirbamos žemės plotą, pavogė žemę, kuri turėjo būti užpilta kelkraščiuose, išasfaltavus gatvę, ir kaltino seniūnę nužudžius jos šunį ir katę.

Kaltinamoji per ikiteisminį tyrimą ir teisme savo kaltės nepripažino. I. Gajauskaitė neigė, kad savo pasisakymais šmeižė Meškuičių seniūnę.

Moteris, duodama parodymus, teigė, kad jos paskleista informacija yra tik jos nuomonė.

Teismas atkreipė dėmesį, kad kaltinamosios elgesys tiek teisiamojo posėdžio metu, kai ji nesilaikė teismo posėdžio tvarkos, nutraukė prokurorės baigiamąją kalbą ir pati, nepasakiusi baigiamojo žodžio, pasišalino iš teismo salės, nesuderinamas su teismo institucijos tvarka ir rimtimi. 

Teismo vertinimui, kaltinamosios išsakyti teiginiai apie nukentėjusiąją, neatitinka geros moralės ir rodo nepagarbą kitam asmeniui.

Vis dėlto, bylą nagrinėjęs teismas I. Gajauskaitės veiksmuose nenustatė tokio veikos pavojingumo, kad kaltinamosios teiginius būtų galima pripažinti nusikaltimu.

„Kaltinamosios vaizdo įrašuose nurodytais teiginiais buvo išreikšta subjektyvi kaltinamosios nuomonė, o ne paskleista informacija apie nukentėjusiąją, todėl teismas neturi pagrindo šių kaltinamosios teiginių vertinti kaip faktų.

Konfliktas su nukentėjusiąja nėra fiziškas, jis vyksta socialinėje erdvėje, kaltinamajai išsakant kritiką valdžios ir savivaldos institucijų atžvilgiu. Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad persekiojimo, konfliktinių susidūrimų gyvai nėra buvę“, – teigiama teismo pranešime.

Šis Šiaulių apylinkės teismo sprendimas dar neįsiteisėjo, jį galima skųsti apeliacine tvarka.

Nuteista už pasikėsinimą organizuoti riaušes

Šiaulių apylinkės teismas vasarį I. Gajauskaitę kitoje baudžiamojoje byloje pripažino kalta. Moterį teismas nuteisė dėl pasikėsinimo organizuoti riaušes, viešo žmonių grupės niekinimo dėl jų tautybės bei dėl fizinio skausmo sukėlimo artimam giminaičiui.

Jai skirta 75 parų arešto bausmė. Teismas taip pat nutarė, kad iš I. Gajauskaitės bus konfiskuotos nusikaltimo padarymo priemonės – kompiuteris ir mobilusis telefonas.

Šis teismo sprendimas buvo apkųstas Šiaulių apygardos teismui, byla nagrinėjama apeliacine tvarka.

Ši byla I. Gajauskaitei iškelta po to, kai ji kandidatuodama į Seimą 2024 m. spalio 8 d. socialiniuose tinkluose paviešino vaizdo ir garso įrašą, kuriame kvietė smurtauti prieš Vilniuje, buvusio Lukiškių kalėjimo teritorijoje, vyksiančių Seimo rinkimų debatų dalyvius, jų organizatorius. 

Vaizdo įraše I. Gajauskaitė ragino žmones į Seimo rinkimų debatus pasiimti su savimi beisbolo lazdas, šakes, dalgius ir juos panaudoti „susidorojimui“. Moteris teigė, kad minėti debatai „gali baigtis tokiomis riaušėmis, kad dar Lietuva nematė“, vėliau ji ragino „nelikti abejingais ir patiems padaryti teisingumą“. 

Teismas šiuos veiksmus įvertino kaip siekį išprovokuoti riaušes.

Teismo vertinimu, I. Gajauskaitės kaltė įrodyta ir dėl antrojo kaltinimo – viešo žmonių grupės niekinimo dėl jų tautybės. Bylos duomenimis, 2024 m. lapkričio 10 d. socialiniame tinkle, jos paskyroje, paskelbtas vaizdo ir garso įrašas, kuriame skleista neapykantos kalba.

Teismas nustatė, kad šiame įraše I. Gajauskaitė labai neigiamai, nepagarbiai, įžeidžiančiai pasisakė apie žydų tautybės žmones ir žydų tautą, menkindama nacistinės Vokietijos įvykdytus genocido ar kitus nusikaltimus žmogiškumui, skleidė neapykantą jų atžvilgiu ir niekino žydų tautybės žmones bei žydų tautą dėl jų tautybės.

Kaltinamoji viso proceso metu tvirtino, kad ji nieko nežemino ir nekurstė, tik išsakė savo nuomonę. 

I. Gajauskaitė nuteista ir dėl smurto prieš savo brolį. Kaltinamoji nurodė, jog ji giminaičiui smūgiavo ne kumščiu, o delnu ir dėl to nukentėjusysis esą negalėjęs patirti skausmo.

Teismas tokią kaltinamosios poziciją vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Šis ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 2024 metų vasario mėnesį kaltinamajai su broliu susitaikius.

Vis tik pernai tyrimas atnaujintas, kadangi I. Gajauskaitė, nepraėjus vieneriems metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos, buvo įtariama padariusi du naujus tyčinius nusikaltimus. 

I. Gajauskaitė į Seimą 2024 m. kandidatavo Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) sąraše, kuriame buvo įrašyta 42 numeriu.