Palemone ketvirtadienį pradėtos 45,2 mln. eurų (su PVM) vertės krovos aikštelės ir trijų geležinkelio vėžių statybos – numatoma, jog naujoji Kauno intermodalinio terminalo infrastruktūra bus skirta priimti sąjungininkų pajėgumus, ginkluotę ir taps didžiausiu karinės logistikos centru Baltijos šalyse.
Simbolinės statybų pradžios kapsulės įkasimo ceremonijoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, kad naujasis dvigubos paskirties objektas taps centriniu karinės logistikos mazgu Lietuvoje.
„Šis Palemono projektas yra kritiškai svarbus kariniam mobilumui – čia bus centrinis mazgas, į kurį atvyks Vakarų sąjungininkų pajėgos ir toliau bus paskirstytos visoje Lietuvoje. Vokietijos karinės brigados pajėgumai irgi keliaus per čia – tiek amunicija, tiek kariai, tiek technika“, – žurnalistams Kaune ketvirtadienį sakė R. Kaunas.
Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis tikino, kad naujasis projektas bus skirtas ne tik kariniam mobilumui, bet skatins regiono ekonomiką.
Valstybinės „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) teigimu, naujoji infrastruktūra sustiprins Lietuvos galimybes priimti ir efektyviai aptarnauti NATO karinius krovinius, padidins šalies vaidmenį Aljanso logistikos grandinėje.
Taip pat planuojama, kad nauja infrastruktūra leis gerokai padidinti intermodalinio terminalo krovos ir sandėliavimo galimybes.
Čia bus perkraunami NATO kariniai kroviniai, atvykstantys europine 1435 mm pločio „Rail Baltica“ vėže ir toliau vadinamąja rusiška 1520 mm vėže gabenami į Latviją, Estiją ar Klaipėdos jūrų uostą.
Laikinasis LTG generalinis direktorius Arūnas Rumskas teigė, kad naujasis logistikos centras Baltijos šalyse išsiskirs savo dydžiu ir krovos apimtimis.
„Tai bus labai rimtas logistinis centras – karinė pramonė turi savų niuansų, savų ribojimų, savų iššūkių, jie visis bus atliepti ir suteiktos galybės aukščiausio lygio logistikai. (…) Manau, kad čia dar ilgą laiką bus Baltijos karinės logistikos centras“, – žurnalistams sakė A. Rumskas.
Anot krašto apsaugos ministro, naujajame objekte galės būti perkraunama bet kokia karinė technika, tokia kaip tankai ir amunicija, ginkluotė, taip pat galės būti išlaipinami kariai.
Laikinasis LTG vadovas sakė, kad šiuo metu į karinius šalies poligonus, pavyzdžiui, Pabradės ir Rūdninkų, dar nėra nutiesta siauroji „Rail Baltica“ vėžė, todėl kol kas iš Europos atvežama karinė technika turės būti perkraunama į platesnę rusišką vėžę.
„Dešimtmečių perspektyvoje visi Lietuvos geležinkeliai turėtų pereiti į 1435 mm vėžę, bet tikrai negalime laukti 20–30 metų, kai visur turėsime europinę vežę“, – teigė A. Rumskas.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pažymėjo, kad šis projektas rodo, jog ministerija nėra ta, kuri nori „užasfaltuoti krašto apsaugos pinigus“, bet iš tiesų siekia prisidėti prie šalies gynybos.
„Tai yra pirmas toks projektas, skirtas kariniam mobilumui, civilių evakuacijai, mūsų ekonomikai generuoti. (…) Tai yra pavyzdys ir atsakymas visiems kritikams, kurie prieš tai trimitavo, kad tikslas yra krašto apsaugos pinigus „užasfaltuoti“, tai mes rodome ir įrodome dar kartą, kad tikslas yra šalies saugumas, gynyba“, – žurnalistams kalbėjo susisiekimo ministras.
Pasak jo, naująjį karinės logistikos centrą planuojama pastatyti per metus, užbaigti 2027 m. vasaros pradžioje.
Projektą įgyvendins sutartį su grupės infrastruktūros įmone „LTG Infra“ pasirašiusios statybų įmonės „Gevalda“, „Kauno keliai“ ir „Statybų techninė priežiūra“.
Vienoje projekto dalyje Palemone bus įrengta ir rekonstruota apie 36 tūkst. kvadratinių metrų sustiprintos dangos krovos aikštelė, kurios dydis siekia maždaug penkias futbolo aikštes, pritaikyta iki 100 tonų sveriantiems kroviniams ir iki 120 tonų transporto priemonėms.
Iš viso bus įrengta ar atnaujinta apie 46 tūkst. kvadratinių metrų kietųjų dangų, pastatyti du 1435 mm vėžės keliai ir vienas 1520 mm vėžės kelias su galinėmis rampomis, įrengti inžineriniai tinklai, teritorijos apsaugos sistemos, triukšmo ir vibracijos mažinimo priemonės.
Kitoje projekto dalyje bus plečiama europinės vėžės infrastruktūra – statomi trys nauji ne mažiau kaip 750 metrų naudingo ilgio keliai, dar trys esami keliai bus pailginti iki tokio pat ilgio.
Iš viso projekto metu bus rekonstruota apie 5,5 km geležinkelio kelių ir įrengta 12 iešmų, taip pat pertvarkomi ir klojami nauji inžineriniai tinklai.
Kaip skelbiama, naujuoju projektu plečiami šalies geležinkelių pajėgumai, kuriama infrastruktūra priimti, nukreipti ir aptarnauti daugiau sąjungininkų karinių krovinių.