Pašiniano partija pirmauja Armėnijos parlamento rinkimuose

Armėnija ir Rusija techniškai yra sąjungininkės, tačiau Maskva palygino šios buvusios sovietinės respublikos užmojus įstoti į Europos Sąjungą su keliu, kuris, pasak jos, sukelė 2022 m. prasidėjusią invaziją į Ukrainą.

Pirmieji rezultatai parodė, kad valdančioji „Civilinės sutarties“ partija pirmauja prieš milijardieriaus Samvelo Karapetiano aljansą „Stipri Armėnija“ – šios politinės jėgos buvo gavusios atitinkamai 51,2 proc. ir 23 proc. balsų, kai rezultatus buvo paskelbusios 32,2 proc. rinkimų apylinkių, pranešė Centrinė rinkimų komisija.

Kitos dvi opozicinės jėgos – buvusio prezidento Roberto Kočariano aljansas „Armėnija“ ir partija „Klestinti Armėnija“ – taip pat peržengė rinkimų slenkstį ir pelnė atitinkamai 9,9 proc. bei 4,1 proc. balsų. Rinkėjų aktyvumas siekė 59 proc., teigė komisija.

N. Pašinianas džiaugėsi savo partijos „istorine pergale, kuri užtikrins Armėnijos amžinumą ir vystymąsi“. Jis žadėjo „tęsti suartėjimo su Vakarais kursą“ ir tuo pačiu taip pat plėtoti Armėnijos santykius su Rusija.

„Armėnijos žmonės balsavo už regioninį klestėjimą ir bendradarbiavimą, ir tikiuosi, kad Turkija ir Azerbaidžanas duos teigiamą atsaką“, – spaudos konferencijoje sakė jis ir kartu pridūrė, kad „turime oficialiai įtvirtinti taiką tarp Armėnijos ir Azerbaidžano“.

Jis taip pat pažadėjo „galutinai išnaikinti nusikalstamą oligarchinę sistemą Armėnijoje“ ir nurodė: „Šių jėgų lyderiai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.“

Rinkimai įvyko po kelerių neramumų kupinų metų, praėjusių nuo tada, kai N. Pašinianas atėjo į valdžią per 2018 m. gatvių revoliuciją.

Ši nedidelė Kaukazo šalis vis dar atsigauna po to, kai ilgametis priešininkas Azerbaidžanas kariniu būdu perėmė Kalnų Karabacho regioną.

Konfliktas baigėsi 2023 m., kai Azerbaidžano kariuomenė perėmė anklavo kontrolę, o iš jo pabėgo dauguma gyventojų armėnų.

N. Pašinianas pateikė šį balsavimą kaip pasirinkimą tarp ilgalaikės taikos su Azerbaidžanu ir grįžimo prie karo.

51-erių politikas taip pat siekia sumažinti Armėnijos priklausomybę nuo Maskvos, kuri nesuteikė pagalbos konflikto dėl Kalnų Karabacho metu.

„Priimsime bet kokį žmonių pasirinkimą“, – atidavęs savo balsą rinkimų apylinkėje Jerevane žurnalistams pareiškė N. Pašinianas.

Jis pažadėjo, kad Armėnija po rinkimų sieks vykdyti subalansuotą užsienio politiką, ir primygtinai tvirtino, jog „nėra jokios kalbos apie pasirinkimą“ tarp Rusijos ir Vakarų.

Kremlius buvo apkaltintas siekiu paveikti balsavimą.

Analitikai atkreipė dėmesį į dezinformaciją internete, programišių veiklą ir Kremliui draugiškus naratyvus, kuriuose bendradarbiavimas su Vakarais vaizduojamas kaip pavojingas.

Likus kelioms savaitėms iki rinkimų, Rusija uždraudė kai kurių prekių importą iš Armėnijos, o tai buvo laikoma bandymu padidinti ekonominį spaudimą šaliai.

Tuo metu Armėnijos pareigūnai įspėjo, kad „laisvės priešai“ finansuoja propagandos iniciatyvas.

N. Pašinianas tvirtino, kad nenori santykių su Maskva nutraukimo. Tačiau rinkimų kampanija tapo kova dėl Armėnijos geopolitinės ateities.

N. Pašinianas ir jo pagrindiniai varžovai kaltino vienas kitą rizikuojant nauju konfliktu – N. Pašinianas rinkėjams sakė, kad Armėnijos po kelių mėnesių gali laukti „katastrofiškas karas“ su Azerbaidžanu, jei jo partija neužsitikrins tvirtos daugumos, tačiau jo oponentai šią retoriką vadino baimės kurstymu.

Opozicijos partijos apkaltino valdžios institucijas rinkimų pažeidimais ir represijomis, ypač prieš jų rinkimų kampanijų darbuotojus.

Armėnijos tyrimų komitetas pranešė, kad pradėjo 59 baudžiamąsias bylas dėl įtariamų rinkimų pažeidimų, įskaitant balsavimo kelis kartus atvejus, ir sulaikė devynis asmenis.