1 nuotr.Prezidentūra nepalaiko siūlymo grįžti prie reikalavimo išlaikyti du brandos egzaminus, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą. Pasak šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjos Jūratės Litvinaitės, nuo rugsėjį įsigaliosiančio reglamentavimo, pagal kurį reikės išlaikyti tris egzaminus, neturėtų būti atsitraukta.
„Prezidento įsitikinimu, toks nuolatinis kaitaliojimas – tai du, tai trys (…) – tikrai nepadeda nei mokykloms, nei mokyklų vadovams, nei mokiniams, nei šeimoms jaustis saugiau. Dėl to mes manytume, kad neturėtume taip skubėti keisti. Galbūt galime diskutuoti apie atidėjimą, bet, vis dėlto, trys egzaminai tikrai turėtų likti“, – trečiadienį vykusio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu kalbėjo prezidento patarėja.
„Vidurinis ugdymas labai plačiai ir gerai, tiksliai yra apibrėžtas Švietimo įstatyme. Ten parašyta, kad mokiniai turėtų įgyti tam tikras kompetencijas, žinias iš sričių ir pasiekti bendrą brandą. Dviem egzaminais mes ją vargiai galėtume pamatuoti. Turėtume mąstyti apie bendrą vidurinio ugdymo kokybės gerinimą ir mokinių vertinimo sistemos peržiūrą (…). Turime sukviesti platesnę diskusiją, išsigryninti ir priimti sprendimus, leidžiančius vaikams pademonstruoti, ką jie pasiekia“, – pažymėjo ji.
Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas. Jo teigimu, šiuo metu svarbiau susitelkti ne į tai, kiek egzaminų laikoma, o į tai, ko reikia imtis, kad moksleiviai juos sėkmingai išlaikytų.
„Mes tikrai nepritariame tam dalykui. Reikėtų vienyti pastangas, kaip padaryti, kad tie vaikai sugebėtų išlaikyti tuos egzaminus. Prieš tai ministrę (R. Popovienę – ELTA) palaikiau dėl tų 10 balų, nes sistema nebuvo pasiruošusi: turėjome ir vadovėlių trūkumą, ir mokytojai gal nesugebėjo taip perteikti visko. Tai sprendimas daugiau atverti vaikams langus, kad jie turėtų tam tikras karjeros galimybes, tikrai geras. Bet šiuo atveju buvo rengtasi nuosekliai, buvo iš anksto žinoma, kad taip bus. Ir aš siūlyčiau telktis ne ties kažkokiu privalomų egzaminų panaikinimu, o ties tuo, kaip padaryti, kad tie mokiniai išlaikytų tuos egzaminus“, – posėdyje kalbėjo asociacijos vadovas.
„Raginu – jei neišeina dabar susitarti, atidėkime truputėlį, diskutuokime, grįžkime prie to. Bet jaunas žmogus – pagrindinis mūsų išteklius Lietuvoje. Tai į juos investuoti ir kelti jų akademinį ir, apskritai, visą kitą lygį, yra mūsų pareiga“, – akcentavo D. Žvirdauskas.
Popovienė sako siūlymą palaikanti
Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovė sako palaikanti socialdemokrato Dariaus Jakavičiaus įregistruotą siūlymą, pagal kurį būtų atsitraukta nuo rugsėjį turinčio įsigalioti reglamentavimo ir grįžta prie šiuo metu vis dar galiojančio reikalavimo išlaikyti du egzaminus, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą.
„Iš tikrųjų palaikyčiau įstatymo projektą. Argumentuočiau tuo, kad, visgi, ruošiantis ir Valstybinių brandos egzaminų (VBE) pagrindinei reformai, aš visad akcentuoju, kad tikrai nebuvo numatytas toks labai subalansuotas ir išdiskutuotas tos reformos įgyvendinimo laikas. Viskas buvo labai skubota. Tie pokyčiai irgi numatyti, neįvertinant to laiko, pasiruošimo. Ir tiems dviems, ir trims egzaminams pasiruošti tikrai buvo labai mažas laikotarpis numatytas“, – komiteto posėdyje kalbėjo ministrė.
„Tai aš tik norėčiau akcentuoti gal tai, kad, visgi, pagrindinis tikslas dabar, ir matant į ateitį, yra (…) stabilumas ir subalansavimas šitos sistemos. Jis galbūt ir atlieps tai, ką sakote – ir vaikų pasiekimus, ir pasirinkimus, ir jų galimybes“, – sakė R. Popovienė.
Siūloma grįžti prie reikalavimo išlaikyti du egzaminus
Kaip skelbta, balandžio pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė siūlymui išlaikyti dabartinį reikalavimą, pagal kurį viduriniam išsilavinimui įgyti pakanka išlaikyti du VBE.
Tokią iniciatyvą įregistravo parlamentaras D. Jakavičius. Jo siūlymu siekiama negriežtinti reikalavimų profesinio rengimo mokiniams ir išlaikyti platesnes galimybes baigti vidurinį ugdymą.
„Nei profesinio ugdymo mokyklose, nei gimnazijose niekas nedraudžia moksleiviams pasirinkti daugiau egzaminų, bet pakeliant minimalų lygį iki trijų, mes jau sukuriame tam tikras įtampas, kurios yra jaučiamos“, – komiteto posėdyje kalbėjo parlamentaras.
„Tai yra pilnamečiai LR piliečiai (…). Dalis jų laiko egzaminų pirmąją dalį, būdami 18 metų. Dar didesnis kartelės pakėlimas tam silpnam mokiniui duoda tokią žinią, kad gal aš vis tik jau būdamas dešimtokas nepriimu sprendimo ir toliau nesirenku mokytis gimnazijoje, bet pasirenku profesinę mokyklą, bet pabaigus profesinės mokyklos vienuoliktą, dvyliktą klasę, gaunu lygiai tokius pačius egzaminus, kaip būdamas gimnazijoje. Ar čia nėra silpnųjų vaikų apgaudinėjimas? Tada turime keisti visą brandos egzaminų sistemą – vienokius egzaminus duoti profesinių mokyklų mokiniams, kitokius – gimnazijų mokiniams“, – akcentavo D. Jakavičius.
Šiuo metu galiojančiais 2022 m. birželio 30 d. priimtais Švietimo įstatymo pakeitimais numatyta, kad nuo šių metų rudens vidurinis išsilavinimas būtų įgyjamas išlaikius tris VBE. Tai galiotų tiek gimnazijose, tiek profesinio mokymo įstaigose besimokantiems mokiniams.
