Mus kviečia gamtos vasara

Kalendorius gali liudyti ką kitą, bet ką ten kalendorius - jį sugalvojome mes ir bandome gyventi pagal jo ritmus. Atrodo, kad kalendoriumi tenka vis dažniau nusivilti, nes jis tai nespėja, tai paskuba visai ne laiku... o gamta visada viską daro laiku!

Kas praneša apie gamtos vasarą, kas ją paskelbia? Gal tai yra visagalės ryšių priemonės, pasiekiančios milijardus planetos gyventojų? Gal tai spauda, radijas, televizija... laikraščiai?

Ne, gamoje to nėra, tai neegzistuoja, o apie vasarą paskelbia patys paprasčiausi augalai, paukščiai, vabzdžiai. Jų aktyvumas ir yra ta žinia.

Kad ir kaip būtų keista, tačiau tiksliausiai ir aiškiausiai vasarą pradeda augalai. Kažkada žinojome, kad su vasara baigiasi kiaulpienių žydėjimas, vietoje geltonų žiedynų ima baltuoti pūkų galvelės.

Šiemet kai kur tai tinka, tačiau kai kur - visai ne, nes Sūduvoje kiaulpienės peržydėjo prieš 2 savaites.

Ar atkreipėte dėmesį į žydinčias pušis? Ir beržus? Ar pievose matėte atsiveriančius žiognagių ir gaisrenų žiedus, vėdrynus?

Tai - vasaros augalai, kaip ir žydinčios avietės, bruknės, geltonuoti pradedantys burbuliai ir, žinoma, pakalnutės.

Jų žiedų aromatas toks stiprus, kad užgožia kitų žiedų kvapus. Kai kas pakalnučių žiedus renka, rauna ir net pardavinėja, nors to daryti neturėtų - pardavimui auginkite savo augalus, įdėkite nors šiek tiek savo darbo ir rūpesčio. O kas paimta iš gamtos, neturėtų būti prekybos objektu.

Tik sovietiniais laikais skambėjo šūkis, kad iš gamtos reikia plėšti, imti viską. Kas nutinka pakalnutėms, kai raunami ir karpomi jų žiedynkočiai?

Kiekviena pakalnutė savo lapus iš apvalaus vamzdelio išskleidė ką tik. Iš ten pat, nuo šakniastiebio, ištįso ir žiedynkotis.

Raunant šiuos kotus ar kerpant (pjaunant) visą augalą, į šakniastiebį atsiveria žaizda, per kurią gali patekti grybų sporos ir bet koks užkratas. Gali būti, kad taip pažeista pakalnutė kitąmet net nepasirodys...

Gegužės paskutinę dekadą diena jau ilga, o saulės intensyvumas ir poveikis - patys didžiausi. Tai ypač veikia vabzdžius, kurie skraido, deda kiaušinėlius, taip pranešdami apie savo vasarą.

Vabzdžių vasara labai trumpa, daugeliuo rūšių intensyviam gyvenimui skirti 1,5-2 mėnesiai.

Kas po to? Po to aktyvios būna jau kitos rūšys, o iš visų anksčiau padėtų kiaušinėlių išsiritusios lervutės (drugių lervos vadinamos vikšrais) pradeda naują vystymąsi.

Kai kurių vabzdžių lervos (vikšrai) vystosi keletą mėnesių, kitų - keletą metų.

Sakytum, per tuos metus galima pasimesti terminuose, metų laikuose. Tačiau to neįvyksta, nes vabzdžiai savo gyvenimus tvarko pagal gamtos sąlygas ir ciklus. Kas dar gali būti paprasčiau ir tiksliau?

Prieš gerą dešimtmetį greta Vilniaus, smėlėtame pamiškės dirvone, vakarop stebėjau ypatingą reiškinį: dieną palijo, vakare stojo šiluma, ir į orą kilo tūkstančiai ką tik išsiritusių ir iš dirvos išlindusių paprastųjų grambuolių.

Vaizdas buvo nepakartojamas. Žinia, daug kam jis būtų nepatikęs, nes grambuoliai yra žinomi augalų ir medelių kenkėjai.

Tačiau ore virš dirvono suko dešimtys rudagalvių kirų, kurie stvarstė vabalus.

Taigi, kam pasisveikinimas su pasauliu, o kam - soti vakarienė.