1 nuotr.Gegužės pradžia graži - žalia ir žydinti, giedanti ir plazdanti. Visą jos grožį sunku sudėti į žodžoius. Jis netilptų ir į jokius paveikslus ar nuotraukas. Tiesiog, viena gegužės akimirka verta viso pasaulio paveikslų...
Sustokite, prisėskite valandėlei ir apsižvalgykite. Tai, ką regėsite, bus vienetinis ir nepakartojamas paveikslas! Nes rytoj jo nebus, o prieš jus žaliuos, žydės ir čiulbės jau naujas, ką tik gimęs pavasario kūrinys.
Taip jau nutiko, kad mes, lietuviai, visų metų mėnesius pavadinome savaip, savo kalba, jiems suteikdami daugiau prasmės ir vaizdo. Ir pačią gegutę dažnai vadindavo (ir tebevadina) geguže, gegužėle.
Mano krašte prie Kazlų Rūdos girios gegutėmis vadindavo pievos orchidėjas gegužraibes. Nežinau, ar jas dar taip tebevadina, ar jos dar pražysta mano gimtinės pievose...
Pavasaris labai greitas. Sakyčiau, ir trumpas, nes šiemet prasidėjęs kovo pirmosiomis dienomis, diena dienon linksminamas saulės, jis šuoliavo kalendoriniu ritmu (kas pasitaiko retai) ir labai daug ką nuveikė. Iki gegužės jis suspėjo kilstelėti laukų žolę, išskleisti kai kurių medžių lapus.
Tačiau pavasaris bijo šalnų! Laukiniai augalai moka „susigūžti", kai kurie jų net turi pūkuotus „aprengtus" stiebus ir moka nakčiai uždaryti, užverti žiedus.
Bet mūsų sodintiems augalams yra daug blogiau, jie prie dešimties laipsnių šalčio, ištinkančio staiga, priprasti negali.
Taigi, žydėjimo metu patyrę tokį šaltį, vyšnios, slyvos, kriaušės, obelys, serbentai mums nieko neužaugins. Toks yra augalų pavasaris - tikras, be jokių pagražinimų ir liūdesio.
Dar vis pavasaris, tačiau nereikia lipti ant aukšto kalno, kad pamatytume vasaros pradžią. Taip, iki jos gamtoje lieka tik trejetas savaičių - net labai branginant laiką ir jo nešvaistant, turime pasitempti, jei norime daug ką suspėti. O suspėti norėtųsi, tiesa?
Kol mes galvojame apie savo planus, girioje tyliai gimė briedžiukai - žalu kailiuku, ilgakojai. Visi gamtos vaikai mieli, visi jie glaudžiasi prie savo mamų.
Nebūtina skaičiuoti, bet galima trumpai pasakyti - vaikais jau džiaugiasi bebrai, lapės, vilkai, lūšys ir daugybė smulkesnių žvėrelių.
Kiškių auga bene antra, o gal net trečia vada, voverės lizde jaunikliams jau prasikalė kailiuko plaukeliai. Lapiukai tuoj pradės landžioti iš urvų, šildytis saulutėje ir žaisti. Vilkiukai atako - taip vadinasi akių atsivėrimo akimirka.
Taigi, ši pavasario dalis iki pat vasaros yra gamtos vaikų metas. Mes tikrai turime apie tai žinoti, bet - tik tiek. Brautis į gamtos namus, kirsti mišką, važinėti keturračiais, triukšmauti dabar yra tikras nusikaltimas prieš šias silpnas gyvybes.
