1 nuotr.Iš tikro, taip nutinka dažnai, kad mes net jau po balandžio vidurio vis dar ieškome pavasario, klausiame vieni kitus: kada jis bus? Tokie ieškojimai ir klausimai būtų leisti žmonėms, keliavusiems kažkur ir sugrįžusiems tik dabar, dėl ko jie negalėjo matyti nei tikros šių metų žiemos, nei išskirtinai saulėto kovo. Visi kiti tą matė ir atsakymą turi: pavasaris pas mus seniai, jau pusantro mėnesio! O koks jis yra, tą geriausiai rodo gamta.
Dabar apie pavasarį iš tikro žinome daug. Net ir specialiai jo nestebėdami, mes matėme, kaip jam buvo sunku vaduotis iš vėsos.
Kartais kovą ar balandį netikėtai sulaukiame staigaus, bet trumpo atšilimo, kuomet temteratūra pakyla iki 20 ir daugiau laipsnių. Mes tuo džiaugiamės ir stebimės, mums tai priimtina. Būtent tokie orai į lauką, į kiemą išvilioja visus. Tačiau kodėl šie atšilimai taip atsargiai, sakytume - taip įtariai priimami gamtoje? Kodėl niekas iš džiaugsmo nesiverčia per galvas, neskuba žydėti ir iš šiltų kraštų lėkti namo?
Į viską, kas nebūdinga tradiciniams orams bei reiškiniams, gamtoje reaguojama atsargiai. Tą galima suprasti: net mes, praėjus „karščiams" būname priversti vėl traukti iš spintų šiltas striukes. Gamtoje to negali būti, čia negalima blaškytis ir „iškristi" iš įprasto režimo.
Tačiau yra metas, kai viskas sugrįžta į teisingą tėkmę, kaip visi be jokių grėsmių gali atbusti, veikti, veistis, gyventi. Tas metas - tikrasis pavasaris, kuris prasidėjo ką tik.
Kuo jis skiriasi nuo visų pavasario pradžių, nuo pirmųjų stadijų ir fazių?
Visų pirma, jis žalias. štai žiemkenčių želmenys iš pernai susiformavusio kuokšto išleido naujus lapelius, kurie gaiviai žali ir daug aukštesni už senuosius. O čia triskiautės žibuoklės naujieji lapai skleidžiasi - visada po žydėjimo senieji lapai, iškentę žiemą, suplyšta, tampa nereikalingi, bet pasirodo visai švieži nauji lapeliai. Ką bekalbėti apie medžių lapinių pumpurų skleidimąsi.
Pavasaris skubina savo darbais, nepamirškime ir gamtos. Dar galima spėti iškelti inkilus zylėms, ypač pamiškėse, miškuose. Jau laikas pasiruošti lysves, kuriose sėsime saulėgrąžas ir kitus augalus, kurių nektaro reikia vabzdžiams. Mes nesame vieni, gamta yra greta mūsų!
