Dėl krizės tuštės lietuvių piniginės

Vasario 28-ąją, prieš pat Irano apšaudymą, dujų kaina rinkoje siekė 32 Eur už megavatvalandę (MWh). Antrąją karo veiksmų dieną dujos pabrango iki 37,66 Eur/MWh, o kovo 31-ąją jau pasiekė didžiausią, 52,46 Eur/MWh kainą.

Lietuva perka gamtines dujas iš Norvegijos ir JAV, todėl jos nėra gabenamos per blokuojamą Hormūzo sąsiaurį.

Tačiau dėl sąsiaurio blokados ir Iranui Katare subombardavus bene didžiausią pasaulyje gamtinių dujų gamyklą, ne tik sutriko dujų tiekimas į Aziją, bet ir labai sumažėjo gamtinių dujų pasiūla. O didėjant paklausai, bet mažėjant pasiūlai, atitinkamai didėja ir kainos.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) yra nustačiusi buitiniams gamtinių dujų vartotojams kainų tarifus pirmam šių metų pusmečiui. Tačiau neabejojama, kad nuo liepos pirmosios šios kainos kils.

Prognozuojama, jog dujos antrą šių metų pusmetį brangs apie 12 ct už vieną kubinį metrą.

Tai didelis smūgis buitinių vartotojų kišenėms, nes pirmą šių metų pusmetį, palyginus su 2025 metais, kintamosios tarifų dalys netgi buvo sumažėjusios 3-82 centais.

Buvo ir blogesnių laikų

Ekspertai netiki, kad pasaulyje gamtinių dujų kainos šiemet pasieks 2022-ųjų aukštumas, kai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą dujų kaina šoktelėjo iki 300 Eur/MWh, tai yra buvo 5 kartus didesnė nei šiemet.

Tąkart Lietuvos vyriausybė dalį buitiniams vartotojams pabrangusio dujų tarifo nutarė kompensuoti. Dabar prognozuojama, kad gamtinių dujų kaina pasaulio rinkose gali pasiekti apie 54 Eur/MWh.

Kainas didins ne tik Artimųjų Rytų krizė, bet ir Europos ruošimasis šaltajam metų sezonui. Šalta žiema labai sumažino dujų atsargas, todėl europiečiai skubės užpildyti šiuo metu pustuštes dujų talpyklas.

Pavyzdžiui, Inčiukalnio (Latvija) dujų saugykla, iš kurios dujos tiekiamos ir Lietuvai, yra užpildyta tik 21,48 proc. Visgi tikimasi, kad kitąmet dujų kainos kris iki 30-40 Eur/MWh.

Dujų poveikis elektros rinkai

Jei brangsta dujos, tai brangs ir elektra. Nes elektra gaminama ir dujinėse elektrinėse. Anot „Swedbank" atstovės Justinos Bagdonavičiūtės, gamtinės dujos reikšmingai veikia elektros kainą biržoje, nes jos dažnai naudojamos kaip „ribinis" energijos šaltinis, nustatantis galutinę elektros kainą visai rinkai.

Net ir tuo atveju, jei dalį elektros pagamina vėjo, vandens, saulės jėgainės, vis vien galutinę kainą nulemia tuo metu pats brangiausias elektros gamybos šaltinis. Tad dujų kaina tampa itin reikšminga elektros kainai.

Padidėjusios kainos ypač palies buitinius vartotojus, apšildančius savo namus dujomis. Lengviau bus tiems gyventojams, kuriems šilumą centralizuotai tiekia šilumos tinklai, naudojantys ne dujas, bet biokurą.

Tačiau, kaip prognozuoja J.Bagdonavičiūtė, jei gyventojai už savo būstus dar moka paskolas, tai jos dėl Artimųjų Rytų krizės taip pat linkusios brangti, nes Europos Centrinis Bankas dėl infliacijos gali padidinti palūkanų normą. O šią infliaciją sukels padidėjusios naftos ir dujų kainos.

Lietuvoje komunalinėms išlaidoms kas mėnesį vidutiniškai išleidžiame 9-10 proc. savo pajamų.

Kad šiemet neišleistume dar daugiau, J.Bagdonavičiūtė siūlo šiuos piniginių apsaugojimo būdus: 1) prieš rudens/žiemos sezoną pataupyti ir sukaupti bent šiokį tokį finansinį rezervą; 2) rinktis fiksuoto tarifo elektros planą su lankstesne jo nutraukimo galimybe; 3) investuoti į nuosavą saulės jėgainę; 4) pasirūpinti namo renovacija; 5) be reikalo neeikvoti elektros.

Karai nepaveiks nei vėjo, nei saulės

Artimų Rytų krizė vis vien kada nors baigsis. Tokios krizės lengviau pakeliamos tada, kai valstybė turi kuo daugiau alternatyvių energijos šaltinių.

Lietuva siekia užtikrinti, kad mūsų valstybėje būtų pagaminta tiek energijos, kiek suvartojama, ir dar liktų eksportui. Taip pat siekiama, kad iki 2050 m. mūsų energetikos sektorius būtų visiškai neutralus klimatui.

Duomenys, kiek pernai suvartojome įvairių rūšių energijos, dar neapskaičiuoti, tačiau viešosios įstaigos „Lietuvos energetikos agentūra" (LEA) duomenimis, vidutiniai elektros kainų tarifai iki šiol mažėjo.

2024-aisiais vidutiniai kainų tarifai, palyginus su 2023-iaisiais, mažėjo 5-19 proc. Taip pat prieš geopolitinę krizę mažėjo ir gamtinių dujų kainos. O biokuro kainos buvo artimos 2014-ųjų vidurkiui.

Daugėjant alternatyvių energijos šaltinių, atitinkamai keičiasi ir energetinių šaltinių naudojimo struktūra. Statistika rodo, jog kasmet vis daugiau sunaudojama elektros.

Gamtinių dujų vartojimas kinta labai nežymiai, o malkų bei žemės ūkio atliekų vis dar naudojame daugiau nei gamtinių dujų.

Nors gyventojai skundžiasi per didelėmis elektros kainomis, Baltijos valstybės bendroje Europos Sąjungos valstybių statistikoje atrodo visai neprastai.

Didžiausias metinis elektros kainos vidurkis yra Italijoje ir Airijoje (po 109 Eur/MWh), o mažiausias, tik 34 Eur/MWh - Švedijoje, iš kurios Lietuva importuoja daugiausiai elektros. Trijose Baltijos šalyse metinis elektros kainos vidurkis siekia 87 Eur/MWh.

Visgi specialistai įspėja, kad svarbūs ne tik alternatyvūs energijos gavimo šaltiniai (vanduo, vėjas, saulė, iškastinis kuras, mediena), bet taip pat svarbu ir modernizuoti energijos perdavimo tinklus.

Nes dabartiniai tinklai jau nespėja bet kada, nedelsiant, pagal poreikį perduoti didžiulius energijos kiekius. Todėl Lietuvoje būtinas tinklų modernizavimas ir skaitmenizavimas.

Komentuoja LEA patarėja, komunikacijos vadovė Vida DANILEVIČIŪTĖ-ČERNIAUSKIENĖ:

LEA Energetikos duomenų analizės centro duomenimis, stebint dabartinę geopolitinę aplinką, rinkos išlieka akivaizdžiai nepastovios dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose, o sunkiai prognozuojami geopolitiniai sprendimai lemia energijos išteklių kainų pokyčius - tiek dujų, tiek naftos.

Atsižvelgiant į tai, dujų kainų ilgalaikės tikslesnės prognozės galėtų greitai keistis, tad šiuo metu, nenurimus geopolitinei situacijai Artimuosiuose Rytuose, būtų per anksti vertinti 2027 m. dujų kainų perspektyvas.

Vis dėlto, analizuojant naujausius duomenis, matoma aiški dujų kainų augimo tendencija.

Palyginus 2025 m. II ketvirčio (balandžio-birželio) laikotarpio dujų kainą TTF (gamtinių dujų birža Nyderlanduose, nustatanti didmeninę dujų kainą), tai pernai II ketvirtį kainos vidurkis buvo 35,88 Eur/MWh, o šiuo metu, 2026 m II ketvirčio pradžioje, balandį matome, kad dujų kainų mėnesio vidurkis - 48,77 Eur/MWh.

Dujų kaina padidėjo 35,93 proc. Jeigu geopolitinė įtampa nemažės, tikėtina, kad dujų kainos ir toliau išliks aukštesnės nei praėjusiais metais.

2026 m. pirmuosius du mėnesius dujų kainos buvo mažesnės nei prieš metus, bet nuo karo veiksmų Artimuosiuose Rytuose pradžios jos reikšmingai išaugo - nuo 32Eur/MWh iki beveik 52 Eur/MWh kovo mėnesio pabaigoje.

Nors balandžio viduryje jos šiek tiek sumažėjo, kaina išliko didelė - 47 Eur/MWh. Kainos augo ir dėl to, kad yra ištuštėjusios Suskystintų gamtinių dujų (SGD) saugyklos, kurios dabar pildomos ruošiantis žiemai.

Nyderlandų TTF prekybos taške artimiausiu metu dujų kaina gali svyruoti 50-51 Eur/MWh ribose, tačiau dėl geopolitinės situacijos neapibrėžtumo gali keistis.