Vaitiekūnas: konflikto Irane sukeltą spaudimą kainoms kompensuos didėjančios žmonių pajamos

Lietuvos bankas (LB) numato, kad šiemet vidutinė metinė infliacija šalyje augs iki 5,1 proc., 2027 m. – 3 proc., 2028 m. – 2,5 proc.

„Lietuva išgyvena tokį ekonominio pakilimo ciklą ir, kai daugumos mūsų pajamos auga – tiek pensininkų, tiek minimalią algą uždirbančiųjų – daugiau nei 10 proc., (…) suprantu, kad 5 proc. infliacija gali neatsispindėti konkretaus prekių krepšelyje kiekvieno žmogaus, bet jeigu taip iš tikrųjų išsirutuliotų, kad būtų 5 proc. infliacija, vis tiek 10 proc. išaugusios pajamos tikrai atsveria tą infliacinį spaudimą“, – LRT radijui pirmadienį kalbėjo finansų ministras.

„Aišku, yra daug kalbų, kad gali išplisti, gali didesnė būti (infliacija – ELTA), tačiau viskas priklauso nuo karo Irane ir kaip jis rutuliosis, ar tas karas išplis į platesnį regioną, bus labiau pažeistos aplinkui esančios valstybės, kurios išgauna didžiąją naftos dalį“, – pažymėjo K. Vaitiekūnas.

Šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę šiems metams centrinis bankas sumažino iki 3,1 proc., kitų metų – iki 2 proc.

Kaip skelbta, tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose, Lietuva ketina vadovautis ES, tarptautinių finansų institucijų rekomendacijomis ir skirti tikslinę paramą labiausiai pažeidžiamiems ekonomikos sektoriams.

„Lietuva, be abejo, ruošiasi, jeigu ta krizė užsitęstų, išplistų ir tikrai virstų krize – kol kas yra pabrangę degalų kainos, bet kol kas tik tiek. (…) Tos priemonės, jeigu jos bus ruošiamos ir bus naudojamos, (reikia – ELTA), kad tai būtų tikslinės priemonės, nutaikytos į tas grupes, kurios labiausiai pažeidžiamos, (…) ir mažiau naudoti tokių horizontalių priemonių, kurios išsiskirsto per plačiai, nes jos turi labai nedidelį efektą ir didelę kainą“, – teigė K. Vaitiekūnas.

Nuo gegužės pradžios nacionalinis plėtros bankas ILTE pradės teikti paskolas ūkininkų apyvartinėms lėšoms, ateityje planuojama tokias paskolas teikti ir kitoms verslo sritims, taip pat ruošiama eksporto garantijų priemonė.

Kaip anksčiau sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, naujasis ILTE apyvartinių lėšų fondas sieks 100 mln. eurų.

Praėjusią savaitę Europos Komisija (EK) paskelbė veiksmų planą, kaip valstybės narės gali prisidėti suvaldant konflikto Irane poveikį Bendrijos ekonomikai.

Šiame plane taip pat numatytos laikinosios valstybės pagalbos atlaisvinimo priemonės, nukreiptos į konkrečius ekonomikos sektorius, pavyzdžiui, žemės ūkį ar transportą.

Kaip skelbė ELTA, naftos kainos rinkoje šokinėja nuo vasario pabaigos, prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose.

Siekdama suvaldyti kuro kainas, Lietuva ėmėsi įvairių priemonių – laikinai sumažintas dyzelino akcizas, įdiegti kainų stebėsenos mechanizmai, įpareigojant degalines Energetikos agentūrai kasdien teikti informaciją apie pardavimo kainas.

Taip pat planuojama Seimui teikti įstatymą, kuriuo, degalinėms pateikus minėtą informaciją, būtų nustatyta, kad kuro kaina galėtų būti didinama ne dažniau nei kartą per parą, mažinti ją galima būtų bet kada.

Parlamentas skubos tvarka taip pat svarsto prezidento siūlymą įtvirtinti mechanizmą, kurį aktyvavus didžiausios galimos benzino ir dyzelinių degalų kainos būtų nustatomos kasdien.