1 nuotr.Trečiadienį Švietimo ir mokslo komitetas svarstys Švietimo įstatymo projekto pasiūlymą, kuriuo siūloma nustatyti, kad užsieniečių vaikų ugdymas vyktų valstybine kalba.
Pasak pataisų iniciatoriaus Seimo nario Liutauro Kazlavicko, šiandien užsieniečių vaikų integracija Lietuvoje vyksta netolygiai, o mažėjanti lietuvių kalba besimokančių užsieniečių vaikų dalis rodo, kad būtina peržiūrėti integracijos politiką.
„Dabartinė praktika, kai dalis užsieniečių vaikų nukreipiami į tautinių mažumų mokyklas ir ugdomi rusų kalba, nėra tinkamas integracijos kelias. Integracija Lietuvoje turi remtis valstybine kalba - tai yra bendras pagrindas mokytis, bendrauti ir kurti ateitį šioje valstybėje. Todėl siūlau aiškiai apibrėžti, kad užsieniečių vaikų ugdymas Lietuvoje vyktų valstybine kalba", - sako L.Kazlavickas.
Valstybės kontrolės atlikto vertinimo duomenimis, nuo 2022 metų užsieniečių vaikų, besimokančių lietuvių mokomąja kalba, dalis sumažėjo nuo beveik 56 iki 44 proc. Tuo pat metu išaugo ukrainiečių kalba besimokančių vaikų dalis - nuo 14 iki beveik 21 proc., rusų kalba - nuo 25 iki beveik 29 proc.
Kai kuriose savivaldybėse situacija itin probleminė: Klaipėdos ir Visagino savivaldybėse lietuvių kalba ugdoma tik apie 13 proc. užsieniečių vaikų, Vilniaus mieste ir rajone - mažiau nei 30 proc.
Pasak Valstybės kontrolės, nemokant valstybinės kalbos didėja atskirtis, lėtėja vaikų įsiliejimas į lietuvišką aplinką, ribojamos jų galimybės tęsti mokslus ir sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje.
Pasiūlymu taip pat numatoma išimtis, kad Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių piliečiams bei jų šeimos nariams, kaip ir Lietuvos piliečiams, ir toliau būtų garantuojamas mokymas valstybine kalba ir valstybinės kalbos mokymasis.
