Šokas gimnazijoje: peiliu sužaloti trys mokiniai – prokuroras atskleidė detales

Sulaikė policija

Antradienio rytą prieš pamokas Marijampolės „Sūduvos" gimnaziją sukrėtė kraupus įvykis. Kaip savo feisbuko paskyroje paskelbė ugdymo įstaiga, prieš 8 val. mokinys netikėtai užpuolė ir sužalojo dvi pirmos ir ketvirtos klasės merginas bei ketvirtos klasės vaikiną. Pažymėta, kad sužalojimai nėra gyvybiškai pavojingi.

Gimnazijoje iškart evakuoti mokiniai į stadioną, vėliau sukviesti į sporto salę.

Policija pranešimą apie užpuolimą gavo apie 7.45 val. Antros gimnazijos klasės mokinys buvo operatyviai sulaikytas. Nukentėjusiesiems iš pradžių pagalbą suteikė gimnazijos darbuotojai, o paskui jie buvo išgabenti į ligoninę.

Policijos duomenimis, įtariamajam - apie 16 metų, nukentėjusioms merginoms - 15 ir 18 metų. Yra duomenų, kad užpuolikas dėvėjo juodą medicininę kaukę.

Auklėtojai apie situaciją informavo tėvus. Tą dieną ugdymo procesas buvo nutrauktas.

Gali būti abejonių dėl sveikatos

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Jakutis spaudos konferencijoje informavo, kad, pirminiais duomenimis, mergaitės patyrė po keletą dūrių, o vaikinas, panašu, vieną: „Tai nebuvo gyvybei itin reikšmingos vietos - nugaros sritys, petys, ranka."

Nusikaltimas galėjo būti įvykdytas naudojant buityje daugiafunkcį įrankį su peilio geležte.

Prokuroras pastebėjo, kad pirminė informacija, patekusi į viešąją erdvę iš gimnazijos personalo, rodo, kad gali būti tam tikrų abejonių dėl vaikino sveikatos būklės: „Visos šios aplinkybės ir kaip faktai, ir kaip jų galimas ryšys su nusikalstama veika, pavyzdžiui, motyvas ir kitos aplinkybės bus ištirti ikiteisminiame tyrime. Prireikus bus pasitelkti specialistai ir ekspertai."

Kaip žinoma, portalas „Delfi" yra pranešęs, kad gimnazijos direktorė Audronė Vaičiulienė sakė, kad moksleivis buvo tylus, ramus, galimai sirgo depresija.

D.Jakutis informavo, kad oficiali įtariamojo apklausa bus atliekama tik tada, kai bus gautas gydytojų ir vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijos: „Atitinkamai į šiuos duomenis bus atsižvelgiama ir parenkant jam kardomąsias priemones."

Ikiteisminis tyrimas vyksta dėl tyčinio dviejų ir daugiau asmenų nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Pirminiais duomenimis, nusikaltimas įvykdytas nesant asmeniškumo. Prokuroras savo praktikoje neprisimena tokio įvykio.

Smurto daugėja

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Judita Matulevičienė „Vakaro žinioms" komentavo, kad, pirminiais duomenimis, nukentėjusios moksleivės atsitiktinai atsidūrė toje mokyklos vietoje.

„Pasiūlėme pagalbą mokyklos bendruomenei dėl psichologo konsultacijos. Kai tik leis aplinkybės, susisieksime su moksleivių šeimomis, išsiaiškinsime tolimesnės pagalbos poreikį jiems.

Svarbu pastebėti, kad tiek nukentėjusiems įvykio dalyviams, tiek ir smurtavusiam dažnai būna reikalinga pagalba, nes visuomet svarbu surasti priežastis, kurios galimai paskatino vaiką taip elgtis", - aiškino vedėja.

Ji pabrėžė, kad smurtas tarp mokinių - vis dažnėjanti problema. Dažniausiai jis prasideda nuo prasivardžiavimo, užgauliojimų ar pasišaipymų, tačiau kai kuriais atvejais tokie žodiniai nesutarimai stiprėja ir virsta susistumdymais, muštynėmis. Kartais smurtinių veiksmų priežastimi tampa vaiko elgesio, raidos iššūkiai.

„Smurtinės situacijos tarp vaikų vis dažniau įvyksta mokyklos aplinkoje, tad reaguojant į skaudžius atvejus svarbu susitelkti tėvams, mokytojams bei specialistams, dirbantiems vaiko gerovės srityje.

Siekiant, kad smurtinės situacijos nepasikartotų ir bet kuris vaikas galėtų jaustis mokyklos aplinkoje visapusiškai saugus, labai svarbus glaudus tėvų ir mokyklos darbuotojų bendradarbiavimas - aptariant įvykusias situacijas, aiškinantis jų priežastis ir ieškant būdų, kaip po smurtinių situacijų vaikams emocine ir psichine prasme sustiprėti, o ateityje - išmokti bendrauti ir elgtis saugiai ir atsakingai", - dėstė J.Matulevičienė.

„Vakaro žinioms" komentuoja psichologas, psichoterapeutas prof. dr. Gediminas NAVAITIS:

Pirmiausia žiūrėkime ne į atsitiktinius atvejus, o - į esmę. Be abejo, į tokius sukrečiančius įvykius neišvengiamai atkreipiame dėmesį, apie juos kalbame, rašome, svarstome, kad smurto mokyklose daugėja, kad į Lietuvą skverbiasi pavojingos „Vakarų mados" ir pan. Tačiau statistika, bendras vaizdas nerodo radikalių pokyčių.

Reaguojant į konkrečius įvykius reikia suvokti, kas už jų slypi. Štai kas krenta į akis: palyginus su tuo, kas buvo prieš ketvirtį amžiaus ar dar anksčiau etikos pamokų mokyklose buvo tikrai mažiau, jos nebuvo tokios apimties. Todėl kyla natūralus klausimas: kur rezultatas?

Čia galima pažvelgti į ugdymo sistemą, kuri įvairiai nagrinėjama, vis tobulinama, bet, panašu, sunku atsakyti į paprastą klausimą: kokia asmenybė turėtų būti išugdyta?

Čia, mano požiūriu, susiduriame su labai skirtingomis kryptimis. Kol kas mūsų visuomenė, atitinkamai ir ugdymo sistema, orientuojasi į taip vadinamąją rinkos ekonomiką. O laimės ekonomikos idėja kol kas yra visuomenės paraštėse.

Dabar visuose ugdymo lygiuose matomas pagrindinis švietimo tikslas - paruošti galintį konkuruoti žmogų. O tada stebimės, kodėl jis agresyviai elgiasi.

Neužduodamas klausimas, ar laimingi taip išugdyti žmonės. Šis klausimas atsiduria už švietimo sistemos ribų. Matome, kad žmonės patys šitą poreikį suvokia daug geriau negu švietimo teoretikai ir organizatoriai. Pažvelkime, kiek pasiūlymų mokytis autotreningo, bendravimo, savęs pažinimo ir kt. Pabrėžtina, kad visi šitie pasiūlymai yra už formalaus ugdymo ribų.

Ir čia grįžtu prie etikos ugdymo. Jeigu ruošiame žmogų rinkos ekonomikai ir konkurencijai, tai svarbu jį išmokyti samprotauti apie etiką, kad jis galėtų paaiškinti, pagrįsti vienokį ar kitokį poelgį.

Tačiau neugdomas gebėjimas etiškai elgtis. Todėl turime mokinių, kurie gali turėti gerus pažymius iš etikos, o per pertrauką tyčiotis iš bendraklasių. Kada įvyksta išskirtiniai atvejai mokyklose, kreipiame dėmesį, bet nekalbame apie visos sistemos atitikimą XXI amžiaus uždaviniams.

Šiame amžiuje vertę kuria žmonės, sugebantys bendrauti ir bendradarbiauti. Tai patvirtina labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių Europos šalių pavyzdžiai.

Anksčiau ar vėliau Lietuvai reikės irgi neišvengiamai spręsti šitas strategines problemas ir atsakyti į klausimą, kokia asmenybė turi būti išugdyta ugdymo sistemoje.