1 nuotr.Reaguojant į aukštas lietuviškų maisto produktų kainas dar Gintauto Palucko Vyriausybės prieš beveik pusantrų metų sukurta Maisto taryba buvo siejama su jų mažinimu, bet iki šiol kainos tik didėja. Nors taryba tebedirba ir valdant Ingos Ruginienės ministrų kabinetui, tiesa, atsinaujinusios sudėties.
Pernai sausio pabaigoje veiklą pradėjusi Maisto taryba (dabar jai vadovauja žemės ūkio ministras Andrius Palionis) prie vieno stalo subūrė žemdirbius, gamintojus, prekybininkus, vartotojų organizacijų atstovus ir mokslininkus aiškintis, ar yra galimybės padaryti ką nors, kad maisto kainos nebūtų tokios aukštos, bei teikti rekomendacijas Vyriausybei, kuri ir galėtų imtis priemonių siekiant šio tikslo. Tačiau kainos ir toliau didėja.
Beje, LRT užsakymu viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai" neseniai atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad trims iš keturių Lietuvos gyventojų išaugusios maisto kainos išlieka didžiausia finansine našta. Toliau rikiuojasi išlaidos transportui, kurioms didžiausią įtaką daro pabrangę degalai, taip pat elektros ir šildymo kainos.
Ką veikia Maisto taryba? Šis klausimas iškilo ir Seime. Seimo liberalas Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad ši politinė dauguma „po Seimo rinkimų vis bando kažkaip reguliuoti kainas, vis bando parodyti, kaip rūpinasi kainomis".
„Pavyzdžiui, įkurta Maisto taryba, kur daug triukšmo, daug pasakojimų ir legendų, kaip rūpinamės maisto kainų augimu. Kokie ten rezultatai? Žinau, kad ne prie jūsų ministerijos įkurta, bet vis tiek profesionalas žino", - į finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną kreipėsi E.Gentvilas.
„Aiškintis, iš ko susideda maisto kainos ir kitos kainos... Aš manau, kad tai yra gera iniciatyva. Šiame etape tikrai gera, nes labai dažnai visuomenėje girdime tą tokį skepsį dėl laisvosios rinkos, kas yra mūsų ekonomikos pagrindas, labai dažnai kvestionuojama, ar veikia konkurencija. Manau, kad tai gera priemonė. Tiesiog nereikia su ja perspausti", - atsakė finansų ministras.
Maisto tarybos narys, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas „Vakaro žinioms" sakė, kad, pasikeitus žemės ūkio ministrui, pasikeitė ir Maisto tarybos, kuri šiemet rinkosi tris kartus, sudėtis.
„Ką ji veikia? Stebi įvairius duomenis, analizuoja, iš ko susideda maisto kainos, buvo lyginama, kaip veikia Lenkijos ir Lietuvos pieno verslai. Kitaip tariant, taryba bando suprasti, ar mes kažkuo išsiskiriame iš kitų šalių, ar ne.
Kol kas atrodo, kad kažkokių anomalijų Lietuvoje tikrai nėra. Taryba reikalinga, kad rinkos dalyviai susėstų prie vieno stalo ir suprastų vieni kitų verslus. Ir mažiau per viešąją erdvę aiškintų, kad vieni yra geri, kiti - blogi.
Po tarybos posėdžių vieno sektoriaus atstovai turi daugiau supratimo, kaip veikia kiti sektoriai toje pačioje grandinėje", - dėstė M.Dubnikovas.
Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika „Vakaro žinioms" sakė, kad yra uždavęs klausimą premjerei Ingai Ruginienei apie brangstantį kurą, kas nulėmė ir dar labiau pabrangusį maistą.
„Mat žemės ūkis kuro kainoms yra labai imlus. Tie keli centai, kuriais kuras atpigo dėl sumažintų akcizų, neišsprendžia problemos. Tai man premjerė rėžė, kad viskas yra kontroliuojama, Maisto taryba dirba tuo klausimu, Vyriausybė stengiasi ir viskas yra gerai.
Ta Maisto taryba tėra įrankis, būdas kažkam permesti nesprendžiamas problemas. Maisto taryba buvo sukurta, kad stebėtų kainų tendencijas ir apie jas informuotų visuomenę, kad paskelbtų, kurie grandinės dalyviai užsideda didžiausius antkainius, nes viešumas gal kiek sugėdintų.
Tačiau tokia informacija nėra pateikiama. Ir taryba prisimenama tik tokiais atvejais, kai Vyriausybė ir premjerė yra užspeičiama dėl vieno neveikimo. O ji gali pasiteisinti, esą yra Maisto taryba, kuri tuo rūpinasi.
Per visą jos darbo laikotarpį nematėme nė vienos ataskaitos, nė vieno pranešimo, kas yra padaryta, koks yra įvykęs pokytis. Pieno supirkimo kainos toliau mažėja, bet pienas parduotuvėse brangsta. Ne veltui neseniai pieno gamintojai Vilniuje surengė protestą, kurio metu nemokamai dalino pieną", - pastebėjo K.Mažeika.
Pasak jo, akivaizdu, kad bent jau pieno sektoriuje žemdirbiai yra labai skriaudžiami, perdirbėjai ir prekybininkai užsideda didžiausią dalį galutinėje kainoje. Negana to, pasak jo, perdirbėjai iš to paties pieno gamina iškart kelis produktus.
Pavyzdžiui, nugriebia grietinėlę ir po to pardavinėja 1 proc. ar 2,5 proc. riebumo pieną, nors karvės duoda jį gerokai riebesnį.
