Ekologiškai valgyti galima ne tik svajonėse?

„Pats vartotojas nelabai žino, ką duoda ekologiškas maistas, kaip jis paveikia žmogaus organizmą, imuninę sistemą. Sveikatos apsaugos ministerija turėtų apie tai pasakoti žmonėms.

Štai Danijoje atliktas tyrimas, kuris buvo pristatytas ir Lietuvoje: jeigu žmonės perka ekologišką maistą, tai per metus šeima mažiau išleidžia pinigų maistui, nei pirkdami XXL pakuotes ir dar leisdami pinigus maisto papildams.

Prasto maisto žmonės apie 30 proc. išmeta. Pas mus maistas per pastaruosius 30 metų labai suprastėjęs, - pasakojo S.Daniulis. - Vaikams mokyklose ir pienas, ir daržovės ekologiškos. Darželiuose - ne visur.

Turbūt Lietuvoje yra apie 100 darželių, kurie dalyvauja Žemės ūkio ministerijos remiamoje programoje. ŽŪM prideda vaikui po 26 Eur per mėnesį, kad darželiai galėtų pirkti ekologišką maistą ir vaikus maitinti.

Tai Žemės ūkio ministerijos gera idėja. Vis dėlto visiškai neprisibeldžiame iki Vyriausybės. Nes ne ŽŪM reikalas vaikus tinkamai maitinti."

- Ko reikia, kas visuotinai valgytume ekologiškai?

- 18-20 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turi nutukimą, kas bus, kai jie 40 metų turės? Šiai prevencijai iš Sveikatos apsaugos ministerijos - nulis reakcijos.

Juk sumažėjus sergamumui mažiau būtų išleidžiama pinigų vaistų kompensavimui. Jei 90 proc. viso į darželius pateikto maisto būtų lietuviškas, ekologiškas, būtų remiami vietiniai ūkininkai, o ne Lenkijos žemės ūkis.

Būtų sukurtos papildomos darbo vietos per trumpąsias grandines, per ūkininkus; tie pinigai niekur neišeitų iš valstybės. Jie liktų čia.

Štai Danijoje 90 proc. viešojo sektoriaus maitinimo sudaro ekologiškas maistas. Kiek praėjusios valdžios žmonių vežėmės į Daniją, kad pasižiūrėtų į gerąjį pavyzdį... Reikia mokytis iš tų valstybių. Užsiaugini chemizuotą produkciją, eksportuoji, bet vietoj vartoji ekologišką.

Švedijoje 50 proc. viešojo maitinimo sudaro ekologiškas maistas, vokiečiai siekia lygiai tą patį padaryti. Mes kažkaip atbulai. Viena Žemės ūkio ministerija apie tai kalba.

Niekas nekalba, kad visas Lietuvoje užauginamas maistas - pienas, mėsa, kiaušiniai - užauginamas su GMO sojos baltymais, plukdomais iš Pietų Amerikos.

Skandinavijoje pašaruose nėra GMO. Lietuvoje draudžiama auginti (GMO, - aut. past.), bet į pašarus, į pieną, į mėsą leidžiamas baltymas, nekontroliuojama, ar GMO, ar ne GMO.

Svarbu sojos išspaudos, baltymai. Žmonės nežino visos informacijos. Nesupranta, kad ekologiškas maistas yra ne GMO. Nei piene, nei mėsoje; nei kiaulėje, nei karvėje, nei paukštyje, nei kiaušiniuose nerasite jokių GMO pėdsakų, nes tai draudžiama. Ne tik auginti, bet ir maitinti.

Vaikus reikia nuo mažens maitinti (ekologiškais produktais, - aut. past.) ir auginti tvirtą savo tautą. Kai užpuola ligos, nueini pas dietologus ir pradedi suprasti, kas yra maistas. Nes maistas žmogui yra pagrindas.

Papasakosiu apie gamybą. Pagaminimas ekologiškos vištienos ir pagaminimas tų „turbo skraidančių vištų". „Turbo vištos" nuo gimimo 36-38 dieną jau skerdykloje. Ekologiška višta mažiausiai 7 savaites turi gyventi. Plius tokia višta turi turėti 4 kv. m lauke, kad išeitų žolės.

Pašarai - natūralūs, be jokių GMO. Plius skerdimas yra rankomis. Paukščiai yra rūšiuojami, išrenkami maži ir didesni. Pasižiūrėkite parduotuvėje, kai perkate visą vištą - paukščiai skiriasi plius minus keliais gramais. Dėl ekologiškų paukščių - 80-ies dienų vienas paukštis gali sverti 2 kg, o kitas jau 4 kg.

- Ką daro latviai, estai, lenkai?

- Lenkijoje ant kiaušinių, paukštienos visur pamatysite etiketę „be GMO pašaruose". Pernai visoje Europoje ekologiniai plotai padidėjo nestipriai, bet ekologiškų produktų vartojimas paaugo net apie 20 proc.

Pavyzdžiui, Malta ekologiškiems produktams taiko nulinį PVM. Kitos šalys taiko 5-7 proc. PVM. Tarkime, atvažiuoja į parduotuvę ekologiški kiaušiniai, kurie kainuoja po 30 euro centų (už vienetą, - aut. past.), parduotuvės nemažai užsideda ir dar PVM valstybės prisideda.

- Jeigu norime vartotojus paskatinti pirkti ekologiškus produktus, tai turi būti valstybinis požiūris?

- Prekybininkams geriau daryti XXL pakuotes ir kuo daugiau parduoti. Jie perka nedaug ekologiškų produktų, nes nėra vartojimo. Jiems paskatinti vartojimą (ekologiškų produktų, - aut. past.) nėra jokio tikslo. Mes juokiamės, kad parduotuvė užsako po 7 morkas ir kiekviena parduotuvė turi išvežioti, kad tų ekologiškų morkų būtų, tai ir kaina susideda.

Jeigu užsakytų šimtus tonų, tai ir auginimas visai kitoks rastųsi. Kai atsiranda kiekis, atsiranda ir kainos pokytis.

O dabar turime tik entuziastų, kurie pardavinėja turgeliuose arba mažose parduotuvėse, nes kitur neišeina parduoti. Atveži į parduotuvę už 2 eurus, parduotuvė po 4 eurus prekiaus...

Daugelyje valstybių reguliuojami antkainiai. Mes kalbame, kad pas mus negalima... Valstybė turi pradėti pirmus žingsnius.

Neseniai susitikau su finansų viceministru, jie elementarių dalykų nesupranta. Mes sakome, imkitės pirmo žingsnio, ką darė danai, - tai viešas maitinimas, darželiai, paskui mokyklos. Ten padarė nulinį PVM ekologiškiems produktams.

Neturima supratimo, kas yra PVM viešajame sektoriuje. Darželiai ir mokyklos nėra PVM mokėtojai. Valstybei jeigu kažkur sumoki PVM, tai paskui jį susigrąžini. Valstybei tai yra nulis. Bet viešajame sektoriuje, jei bus 5 proc., ir tuos 5 proc. susigrąžinsi, ar bus 20 proc., ir tuos 20 proc. susigrąžinsi, tai koks skirtumas.

Turbūt pačiai valstybei - jokio. Bet jeigu viešajame sektoriuje padarytume nulinį PVM ekologiškiems produktams, tai per viešuosius pirkimus - kur vystosi ne tik viešasis sektorius; kur yra ne tik valstybiniai, bet ir privatūs darželiai, kai kurios ligoninės - automatiškai pamatytume 20 proc. kainos skirtumą. O 20 proc. yra daug.

Taip paskatintume pirkimą ir vartojimą. Tie patys „žalieji pirkimai". Danai nuo to pradėjo.

Dabar valstybė iš savo kišenės perka maistą pagal mažiausią kainą ir su lenkišku šlamštu. Ir valstybės išlaidomis nesirūpinama - nupirkau, išmečiau. Danijoje maisto parduotuvėse pagrindas - ekologiški produktai. Ir jie nėra tiek brangūs, kiek pas mus.

Ten apie 10 proc. brangesni, ir tai natūralu. Pabandykite paragauti ekologiškus ir neekologiškus bananus, skirtumą pajusite.

Pabandykite ekologiškus ir ne lietuviškus burokėlius, agurkus, kiaušinius... Mano mama nuvažiuoja į sanatoriją, sako, negali kiaušinio ten valgyti. Nes, žmogus, neperka kiaušinių, savo višteles kelias turi.

- Ar Lietuvoje išauginamo ekologiško maisto pakaktų pamaitinti mūsų žmonėms, mūsų vaikams?

- Reikia formuoti iš valstybės poreikį. Darželiai konkursuose turi dalyvauti metus į priekį. Maitinimo konkursas dabar rudenį, o rudenį ir žiemą juk reikia produktų, juk paukščius reikia užauginti, morkas reikia pasodinti, jeigu sutarei su darželiais, žinai, kad reikės 10 tonų, tai ir augini.

Viešųjų pirkimų įstatymas yra visiška nesąmonė, ten kainos „labai lošia", negali padaryti mažiausia kaina ekologiško produkto.

Danai su ūkininkais daro išankstines sutartis su garantijomis, be kainos. Kai bus daugiau augintojų, kainos kris žemyn. O dabar, jei nėra sutarčių, o produkcijos norima čia ir dabar, tai kainos turi tendenciją kilti.