3 nuotr.Vienas populiariausių ir dažniausiai vartojamų šių metų žodžių yra „nuotolinis". Nuotolinis gydymas, nuotolinis darbas, o atėjus rudeniui - ir nuotolinis mokymas. Deja, panašu, kad nuotoliniu būdu (ne)dirbančių valdininkų ir medikų pavyzdžiu nusprendė pasekti ir kai kurie dėstytojai. Bent jau taip teigia su redakcija susisiekę studentai.
Lietuvos sporto universitete studijuojanti Laura (tikras vardas redakcijai žinomas) „pasidžiaugė", kad tik prasidėjus naujiesiems mokslo metams prasidėjo ir problemos.
„Nors visi žinojo, kad dalis mokslų vyks nuotoliniu būdu, kai kurie dėstytojai tam akivaizdžiai nesiruošė. Bėgi, bandai suderinti studijas ir darbą, nes retas kuris sau šiandien gali leisti tik studijuoti, ir atsitrenki į tokią abejingumo sieną, kad net rankos nusvyra", - atviravo mergina.
Pasak jos, dėstytojai į nuotolinį mokymą linkę žiūrėti kaip į savotišką fakultatyvą - noriu dirbu, noriu - ne.
„Yra nurodytas paskaitos laikas. Pasiruoši, įsijungi kompiuterį, o tuomet dėstytojas pareiškia - aš išvažiuoju, nes ilgai laukiau eilės pas gydytoją, tad šiandien paskaitos nebus. Gerai, kad universiteto pedagogai rūpinasi savo sveikata, bet gal tai būtų galima daryti ne paskaitų metu arba bent jau informuoti iš anksto? Nemažai dėstytojų yra vyresnio amžiaus, su jais dar įdomiau. Nors visi turi kompiuterius, dalis jų turbūt nė neįsijungia. Nes kaip kitaip paaiškinti, kad, prasidėjus nuotolinėms studijoms, jie pareiškia, kad nesusigaudo tokioms studijoms reikalingose programose ir tokiu būdu produktyviai dirbti neišeis?"
Skųstis administracijai, merginos teigimu, studentai vengia, nes paskui tai, kaip rodo praktika, tampa neišlaikytų egzaminų priežastimi.
Kadangi su panašiomis problemomis gali susidurti ar jau susiduria ir kitų aukštųjų mokyklų studentai, „Vakaro žinios" pasidomėjo, kaip į tai reaguoja atsakingos institucijos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodė, kad už studijų proceso organizavimą atsakingos aukštosios mokyklos.
„Skundų dėl nuotolinių studijų organizavimo ministerija nėra gavusi. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos metu visų universitetų vadovai pranešė, kad nauji studijų metai pandemijos sąlygomis prasidėjo sklandžiai - studijos pagal poreikius vykdomos mišriai: dalis - gyvai, dalis - nuotoliniu būdu. Jei studentų netenkina studijų organizavimas, dėstytojų darbas, pirmiausia jie turi informuoti aukštosios mokyklos administraciją, kad būtų ištaisyti trūkumai ir užtikrintos kokybiškos studijos", - rašoma gautame atsakyme.
Pasak LSU atstovų, nuotolinis mokymas yra iššūkis ir studentams, ir dėstytojams, tad natūralu, kad iškyla ir tam tikrų problemų.
„Nuolat studentus ir dėstytojus informuojame, kad dėl su studijų procesu susijusių problemų kreiptųsi į Studijų departamentą. Atlikome studentų ir dėstytojų apklausą, kaip vertina nuotolinį mokymą ir su kokiais trikdžiais susiduria.
Studentai pageidavo koreguoti tvarkaraštį, kad po nuotolinių paskaitų suspėtų į universitete vykdomas praktines pratybas. Universitetas visada atviras dialogui su studentais ir dėstytojais", - buvo rašoma LSU atsakyme.
Lietuvos universitetų rektorių konferencija taip pat teigė, kad universitetai stengiasi reaguoti į pokyčius ir tobulinti savo veiklą.
Nors institucijos nurodė, kad problemas „bandoma spręsti", visgi, bendraujant su studentais, susidarė įspūdis, kad neretai tai daroma tik formaliai, o tikrovėje viskas suverčiama ant aukštojo mokslo nusprendusių siekti jaunuolių pečių.
