respublika.lt

Štai kieno sąskaita milijardieriai susikrauna turtus

(389)
Publikuota: 2024 kovo 01 08:35:02, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 4 nuotr.
Nerijus Numa. Arūno Bernacko koliažas

Vienas turtingiausių šalyje žmonių Nerijus Numa (Numavičius) yra bendrovės „Vilniaus prekyba" įkūrėjas. Tačiau darbuotojai iš skirtingų su juo siejamų įmonių skundžiasi prastomis darbo sąlygomis ir vargingais atlyginimais. Štai „Barbora" kurjeriai sako, kad darbe neturi laiko nei pavalgyti, nei nueiti į tualetą. Darbuotojus ginanti profesinė sąjunga teigia, kad taip Lietuvos turtingiausieji ir susikrauna turtus.

 

Neseniai į viešumą iškilo įmonės „Barbora" kurjerių nusiskundimai darbo sąlygomis. Žmonės tikina, kad negauna jiems žadamų atlyginimų. Negana to, verčiami dirbti taip, kad dienoje nebelieka laiko pietų pertraukai, o šlapintis kai kam tenka į buteliuką automobilyje. Pernai kolektyvas išgyveno ir vieno kolegos savižudybę. Negana to, nusprendę ginti savo teises, darbuotojai susidūrė su darbdavio priešiškumu, dėl ko jau yra kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.

Paviešinus šiuos faktus, greitai buvo įkurta „Barbora" darbuotojų profesinė sąjunga. „Vakaro žinioms" susisiekus su sąjungos pirmininke Sandra Karaliūnaitė, ši nebuvo kalbi ir žiniasklaidai nenorėjo papasakoti, su kokiais sunkumais susiduria darbuotojai. „Šiuo metu „Barbora" darbuotojų profesinė sąjunga aktyviai ruošiasi kolektyvinės sutarties su darbdaviu pasirašymui, tam skiriame visą savo dėmesį. Šiam tikslui organizuojamės susitikimus su įmonės darbuotojais apie darbo ir poilsio grafiką bei kitus jiems rūpimus klausimus", - trumpai komentavo darbuotojų atstovė.

Šią keistą situaciją paaiškino Gegužės 1-osios profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Jurgis Valiukevičius: „Mes ėmėmės atstovauti darbuotojams, o darbdavys įkūrė atskirą - savo profesinę sąjungą. Panašiai, kaip „Maximos" atveju, kai 2019 m. buvo įkurta įmonės profesinė sąjunga. Jie tai padaro, nes tada gali pasirašyti kolektyvinę sutartį, kuri leidžia nukrypti nuo Darbo kodekse numatytų darbo sąlygų. Tai turėtų pagerinti darbo sąlygas. Bet jie įsigudrino išnaudoti tai savo naudai ir sukuria nebūtinai geresnes sąlygas."

- Darbuotojai pasakoja, kad neturi kada net į tualetą nueiti ar pavalgyti...

- Didelėje įmonėje visuomet yra skirtingų patirčių. Beje, dažniausia tokiose įmonėse žmonės dirba labai trumpai. Viena svarbiausių priežasčių - kad krūviai neatitinka mokamų atlyginimų.

Kurjeriams tenka 12 darbo valandų, o jeigu be pertraukų, tuomet ir 13 valandų. Krūvis toks didelis, kad neužtenka laiko pavalgyti. Mano požiūriu, įmonė sudaro tokius krūvius, kad norintys pasiekti aukščiausius išvežimo rodiklius, turės dirbti be pietų pertraukos. Kaip tik šiuo metu keli kurjeriai Klaipėdoje bando pasiekti didžiausius įmanomus priedus ir matysime, kaip tada tas darbas atrodo. Nes kol kas panašu, kad jeigu laikysiesi Darbo kodekso taisyklių, gausi tik minimalų atlyginimą.

Klaipėdos atveju darbuotojai pyksta dėl to, kad įmonė skelbia, jog atlyginimas yra nuo 1000 eurų „į rankas". Bet netgi gerai dirbantys žmonės tiek negauna. Taip pat atlyginimų sistema lapkritį buvo pakeista, dėl ko atlyginimai ne tik nepaaugo, bet kai kuriems ir sumažėjo. O surinkėjoms mokami atlyginimai yra nuo 700 iki 1000 eurų, taigi yra dar mažesni.

Sistema yra tokia, kad jeigu nori gauti visus numatytus priedus, „arsi kaip arklys", o po poros metų išeisi, nes sveikata nebeleis tiek dirbti. Tai yra išnaudojimas, kuris pastebimas visame šiame sektoriuje. Tai labai intensyvus darbas, todėl, manau, įmonės turėtų prisiimti atsakomybę ir numatyti kažkokias karjeros galimybes.

- Šiuo metu vyksta priešingai - darbdavys netgi kerštauja darbuotojams, kurie prabyla apie neteisybę?

- Šiuo metu yra paduotas kreipimasis į Generalinę prokuratūrą dėl baudžiamojo kodekso straipsnio - trukdymas profesinių sąjungų veiklai. Kreipėmės, nes kai Klaipėdoje žmonės pradėjo kviesti kolegas jungtis, iš Vilniaus atvyko vadovai, buvo iškviestas vienas iš aktyvesnių darbuotojų ir pirmiausia jam buvo pasiūlyta išeiti. Tai nėra nieko nelegalaus, bet kai žmogus atsisakė, prasidėjo tyrimai, tikrinimai. Tai yra tam tikras mobingas, skiriant specialų dėmesį konkrečiam žmogui. Dėl to kreipėmės į prokuratūrą. Tyrimas vis dar vyksta.

Deja, dažnai darbdavys priešiškai žiūri į tokias iniciatyvas, manoma, neva darbuotojai sugriaus įmonę. Bet susikalbėjimas ir pasitikėjimas, man atrodo, kaip tik gali padėti pagerinti įmonės rezultatus, išlaikytų darbuotojus, nereikėtų vėl ir vėl ieškoti naujų ir jų apmokyti.

- Lietuvoje dažniausiai savo teises gina viešojo sektoriaus darbuotojai, o privačiame labiau linkę tiesiog keisti darbą.

- Tai yra visiška tiesa. 2021 m. vykęs „Achemos" darbuotojų streikas buvo pirmas privataus sektoriaus darbuotojų streikas Lietuvoje per visą 30-ies metų Nepriklausomybės laikotarpį. Nes privačiame sektoriuje sukurti profesinę sąjungą yra labai sudėtinga, susiduriama su didžiuliu priešiškumu. Be to, ir patys žmonės dažniausiai nenori sukelti sau problemų.

Tačiau matome, kad žmonės aktyvėja, nebijo už save „pastovėti", o tokie pavyzdžiai įkvepia ir kitus.

Pavyzdžiui, paplitusi sistema Lietuvoje, kai dalis atlyginimo yra fiksuota, o likusi - priedai. Tai yra patogiausias būdas darbdaviui, nes lieka visos galimybės keisti atlyginimą vienašališkai. Pavyzdžiui, kai vyko Vilniaus viešojo transporto streikas, jie siekė, kad būtent tokia sistema nebūtų įvesta, kad darbdavys negalėtų vienašališkai keisti priedų.

- Atrodo gana keista, kad vienas turtingiausių Lietuvoje žmonių N.Numa darbuotojams moka nepakankamus atlyginimus?

- Iš to tie turtai ir atsiranda, iš niekur kitur. Darbuotojai dirba ir jie sukuria tą pelną. Manau, visi supranta, kad tokie turtai, kuriuos turi N.Numa ar Lyda Lubienė, yra sunkiai protu suvokiami. Paskaičiavus pagal dabartinius „Barboros", atlyginimus, norint uždirbti tokius turtus, dirbti reikėtų pradėti dar prieš Jėzaus Kristaus gimimą. Taip pat nieko nevalgyti, nemokėti už nuomą ir komunalinius. Tai tik įrodo, koks iškreiptas yra pasaulis.

Tokie pinigai kartu sukuria ir tam tikrą galią. Žinoma, džiugu, kad įmonė kuria savo profesinę sąjungą, metami resursai. Tai, manau, parodo, jog bijoma, kad atsiras ir daugiau aktyvių žmonių. Kiek žinau, ir pats N.Numa dalyvauja visame šiame procese.

- Pernai vienas „Barbora" darbuotojas nusižudė. Ar tai gali būti susiję su darbu?

- Negalima sakyti, kad tai įvyko tik dėl to. Lietuvoje savižudybių, ypač vyrų, tikrai yra per daug. Bet stresas darbe, nesijautimas svarbiu, manau, paveikia žmogų. Darbas užima didelę žmogaus gyvenimo dalį. Įsivaizduokime, pusę savo aktyvaus laiko jautiesi, kad esi blogoje vietoje, darbas, kurį tu atlieki, niekam nerūpi, jis laikomas nevertingu. Tu jauti ekonominį stresą, o jeigu dar vadovai lepteli kažką nepagarbaus, manau, kad tai tikrai prisideda prie tos pilnėjančios taurės ir tai gali privesti žmogų prie sprendimo nutraukti gyvenimą.

- Toks atvejis turėtų suveikti kaip tam tikras raudonas signalas įmonės vadovams kažką keisti?

- Turėtų. Bet verslas yra verslas, čia visuomet žiūrima į pinigus. Jie darys tai, kas jiems kainuos mažiausiai. Todėl turi atsirasti darbuotojų balsas. Nes jie galvoja apie savo sveikatą, šeimas, aplinką, kurioje jie gyvena. Manau, tik taip ir gali atsirasti balansas visuomenėje, jeigu darbuotojų balsas bus iš tikrųjų girdimas ir turės galią įmonėje.

Šiuo metu pelno interesas visuomenėje yra per stiprus ir jis žaloja. Iš to gimsta atšiaurumas, kur viskas skaičiuojama tik pinigais.

„Barbora" komentaras

„Vakaro žinios" kreipėsi į įmonę „Barbora" su klausimais, ar tiesa, kad norėdami pasiekti jiems žadamą atlyginimą, darbuotojai priversti dirbti be pietų pertraukos ir galimybės nueiti į tualetą.

„Mūsų surinkimo centrų darbuotojai dirba pagal iš anksto patvirtintus darbo grafikus, kurie sudaromi laikantis visų įstatymų. Darbo grafikuose taip pat yra numatytas laikas poilsiui bei pietų pertraukoms, kurių taip pat laikomės. Kartais darbo grafikai sutrinka dėl iš anksto nenumatytų aplinkybių, todėl tokiais atvejais koreguojame maršrutus, suteikiame papildomą laiką pailsėti ir žinoma, jei vis tiek pertrauka sutrumpėja, mokame viršvalandžius. Darbas yra organizuojamas taip, kad darbuotojai galėtų pasinaudoti numatytomis pietų ir poilsio pertraukomis, bei uždirbti ne tik bazinį atlyginimą, bet ir numatytus priedus.

Praėjusių metų spalio mėnesį pakeista kurjerių darbo užmokesčio sistema nesumažino darbuotojų atlyginimų, kitų surinkimo centrų darbuotojų darbo užmokesčio sistema nebuvo keista ir jų darbo užmokestis taip pat nesumažėjo", - sakė „Barbora" personalo vadovė Asta Juodeškaitė.

Kaltinimus dėl trukdyti darbuotojams ginti savo teises, įmonės atstovė taip pat atmetė: „Įmonėje puoselėjame atvirumo kultūrą, nuolat skatiname savo darbuotojus diskutuoti, išsakyti savo nuomonę ir iškilus klausimams, kartu ieškoti sprendimų. Visi įmonės darbuotojai turi teisę burtis į darbuotojus atstovaujančius organus ir mes tam neprieštaraujame. Nuo 2024 m. sausio 26 d. „Barboroje" veikia UAB „Barbora" darbuotojų profesinė sąjunga ir, mūsų žiniomis, ketina siekti derybų dėl kolektyvinės darbo sutarties sudarymo."

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
335
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (389)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar keičiasi Jūsų sprendimas už ką balsuoti prezidento rinkimuose?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur šiemet atostogausite?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

0 +7 C

0 +5 C

0 +6 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+6 +10 C

0-7 m/s

0-5 m/s

0-5 m/s

     
X