1 nuotr.Netylant dalies visuomenės kritikai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisoms, šiuo metu jas svarstančio Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas teigia, kad nėra tokio įstatymo, kuris tiktų visiems gyventojams. Vis tik, pasak jo, komitetas ieško kompromisų dėl kertinių klausimų.
„Nemačiau nei vieno įstatymo, kuris visiems tiktų. Dažniausiai reikia ieškoti kompromisų. Manau, kad bent iki šiol Kultūros komitete pavyko tai padaryti ir sutarti dėl tokių kertinių klausimų. Žmonės, kurie protestavo, įvardijo tų klausimų aktualumą. Nemažai jų pavyko išspręsti, spręsime toliau“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė K. Vilkauskas.
Kaip skelbta, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė laidoje „ELTA kampas“ teigė, kad pirminė (Seimo pirmininko Juozo Oleko suburtos darbo grupės parengta) įstatymo redakcija tebėra orientuota į lengvesnį generalinio direktoriaus atleidimą.
Savo ruožtu K. Vilkauskas tikina, kad įstatymo projektas ir jame numatyti LRT generalinio direktoriaus atleidimo pagrindai neprieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui.
„Tai (LRT generalinio direktoriaus atleidimo pagrindai – ELTA) yra viena dalis iš įstatymo projekto. Pati LRT gana aktyviai dalyvavo, teikiant savo pasiūlymus ir teikiant nuomonę dėl Seimo narių pasiūlymų. Nemažai jų buvo ir iš opozicijos per komitetą praleisti ir patvirtinti, jiems buvo pritarta“, – dėstė Kultūros komiteto pirmininkas.
„Reikėjo atsižvelgti, kad šis įstatymo projektas ir būtent ta formuluotė dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo pagrindų neprieštarautų Europos žiniasklaidos laisvės aktui. Kokia formuluotė dabar yra komitete, manau, (šiam aktui – ELTA) neprieštarauja“, – akcentavo jis.
Su kritusiu žiniasklaidos laisvės indeksu susijusios pirminės LRT įstatymo pataisos
Penktadienį paskelbus „Reporteriai be sienų“ indeksą paaiškėjo, kad tarptautiniame žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva per metus nukrito į 15-ą vietą. Pernai šiame indekse Lietuva buvo 14-oje vietoje, metais anksčiau – 13-oje.
K. Vilkauskas tikina, kad su šiuo kritimu yra susijusios pirminės, pernai gruodį registruotos, LRT įstatymo pataisos ir su jomis susijusi Europos Parlamento rezoliucija.
„Ši situacija susidarė dėl to, kad buvo labai ilgas LRT pataisų svarstymas. Manau, kad tai daugiau buvo gruodžio mėnesio indikacija, nes šiuo metu procesai LRT pataisų svarstymo eina visai kitaip nei prieš Naujuosius“, – dėstė Kultūros komiteto pirmininkas.
„Manau, kad didžiausią reikšmę turėjo procesas, susijęs su politinių partijų debatais, opozicinių partijų kreipimasis į Europos Parlamentą, rezoliucijos priėmimas Europos Parlamente“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad dėl valančiųjų siūlomų LRT įstatymo pataisų vyko ne vienas protestas.
Naujosios pataisos parengtos po to, kai pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
